Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pneumatinis

pneumãtinis [gr. pneuma (kilm. pneumatos) — pūtimas], veikiantis suslėgtomis dujomis (ppr. oru).

Pneumatofdrai

pneumatofdrai [gr. pneuma (kilm. pneumatos) — kvėpavimas + phoros — nešantis], kvėpuojamosios šaknys — augalo orinės (iškilusios iš žemės) šaknys; pro tam tikras jų angeles — pneumatodes — vyksta augalo dujų apykaita.

Pneumatoforas

pneumatofòras [gr. pneuma (kilm. pneumatos) — pūtimas + phoros — nešantis]: 1. kai kurių duobagyvių (sifonoforų) kolonijos viršūnę sudaranti plaukomoji pūslė — įv. formos pakitusi medūza; reguliuoja dujų kiekį ir judėjimą; 2. deguonies maišelis, naud. šachtoje gelbėjimo metu.

Pneumatolitinis

pneumatolitinis, geol. atsiradęs pneumatolizės būdu.

Pneumatolizė

pneumatolizė [gr. pneuma (kilm. pneumatos) — pūtimas + ↗ …lizė], mineralų susidarymas dėl dujų ir lakiųjų medžiagų, išsiskyrusių iš magmos, sąveikos su uolienomis.

Pneumatometras

pneumatomètras [gr. pneuma (kilm. pneumatos) — kvėpavimas + ↗ …metras] ↗ spirometras.

Pneumatoterapija

pneumatoterãpija [gr. pneuma (kilm. pneumatos) — dvelkimas, pūtimas + ↗ terapija], gydymas oru.

Pneumerkatorius

pneumerkãtorius [↗ pneu(matinis) + vok. merken — pažymėti], pneumatinis prietaisas skysčio lygiui nustatyti rezervuare, cisternoje, laivo skyriuje.

Pneumo

pneumo…1 [gr. pneuma (kilm. pneumatos) — dvelkimas, kvėpavimas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kvėpavimu, su oro judėjimu, su suslėgtu oru.

Pneumo

pneumo…2 [gr. pneumon — plaučiai], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su plaučiais.