|
-> policija [vok. Polizei < gr. politcia — valdymas]: 1. kapit. šalyse — specialūs ginkluoti administracijos organai burž. santvarkai ginti ir nustatytai viešajai tvarkai palaikyti; tų organų būstinė; 2. V. Europoje iki XVII a. — pasaulietinės valstybės valdymas, visi jos reikalai (res politiae kaip opozicija bažnyčios tvarkomiems visuomeninio gyvenimo reikalams — res ecclesiasticae); 3. kai kurių soc. šalių valstybiniai vykdomieji organai, atitinkantys TSRS miliciją.
policiklinis [↗ poli… + ↗ ciklinis], turintis molekulėje kelis ciklus (žiedus).
policininkas, eilinis policijos tarnautojas.
policitèmija [↗ poli… + gr. kytos — ląstelė + haima — kraujas], eritrocitų pagausėjimas kraujyje.
-> policméisteris [vok. Polizeimeister], kai kurių burž. valstybių miestuose—policijos viršininkas.
polidaktilija [↗ poli… + gr. daktylos — pirštas], daugiapirštystė — įgimtas didesnis už normalų rankos arba kojos pirštų skaičius.
polidipsija [↗ poli… + gr. dipsios — ištroškęs], med. liguistai padidėjęs troškulys.
polièdras [↗ poli… + gr. hedra — paviršius, šonas], geom. daugiasienis kūnas, kurį riboja baigtinis skaičius plokščių daugiakampių.
poliekrãninis [↗ poli… + ↗ ekranas], daugiaekranis, pvz., Δ kinas (kelių vienos temos atvaizdų sinchroniškas filmavimas ir demonstravimas keliuose arba keliolikoje ekranų).
-> polielektrolitas [↗ poli… + ↗ elektrolitas], polimeras, kurio molekulėje yra tirpale gebančių jonizuotis grupių.
|
|
Naujausi komentarai