Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Polisas

pòlisas [pranc. police < it. polizza — pakvitavimas], dokumentas, rodantis, kad jo turėtojas yra sudaręs draudimo sutartį su draudimo įstaiga, išdavusią tą dokumentą.

Polisemantinis

polisemántinis [↗ poli… + ↗ semantinis], lingv. daugiareikšmis.

Polisemija

polisèmija [↗ poli… + gr. sēma — ženklas], žodžio arba posakio daugiareikšmiškumas, pvz., daiktavardis „žemė” turi planetos, jos paviršių sudarančių medžiagų, sausumos, dirvos ir kt. reikšmes.

Polisilogizmas

polisilogizmas [↗ poli… + ↗ silogizmas], silogizmų eilė, kurioje ankstesniojo silogizmo išvada yra viena po jo einančio silogizmo prielaidų.

Polisindetonas

polisindetonas [gr. polysyndeton], stilistinė figūra — jungtukų gausumas ten, kur jų galėtų būti mažiau arba visai nebūti, pvz., „Ir ežeras blizga, ir žiba rugienos, / Ir dangus balsvai mėlynuoja… — K. Binkis.

Polišinelis

Polišinèlio paslaptis, seniai visiems žinomas dalykas, kieno nors dar laikomas paslaptimi.

Polišinelis

Polišinèlis (pranc. Polichinelle < it. Pulcinella), pranc. liaudies teatro personažas; turi bendrų bruožų su it. komedijos del arte personažu Pulčinela.

Poliškas

põliškas [↗ polius], fiz. turintis du priešingų savybių taškus — polius.

Poliškumas

poliškùmas [↗ polius], dviejų priešingų polių turėjimas; priešingumas.

Polismenas

polismènas [angl. policeman], D. Britanijos ir JAV policininkas.