pòlisas [pranc. police < it. polizza — pakvitavimas], dokumentas, rodantis, kad jo turėtojas yra sudaręs draudimo sutartį su draudimo įstaiga, išdavusią tą dokumentą.
|
||||
pòlisas [pranc. police < it. polizza — pakvitavimas], dokumentas, rodantis, kad jo turėtojas yra sudaręs draudimo sutartį su draudimo įstaiga, išdavusią tą dokumentą. polisemántinis [↗ poli… + ↗ semantinis], lingv. daugiareikšmis. polisèmija [↗ poli… + gr. sēma — ženklas], žodžio arba posakio daugiareikšmiškumas, pvz., daiktavardis „žemė” turi planetos, jos paviršių sudarančių medžiagų, sausumos, dirvos ir kt. reikšmes. polisilogizmas [↗ poli… + ↗ silogizmas], silogizmų eilė, kurioje ankstesniojo silogizmo išvada yra viena po jo einančio silogizmo prielaidų. polisindetonas [gr. polysyndeton], stilistinė figūra — jungtukų gausumas ten, kur jų galėtų būti mažiau arba visai nebūti, pvz., „Ir ežeras blizga, ir žiba rugienos, / Ir dangus balsvai mėlynuoja… — K. Binkis. Polišinèlio paslaptis, seniai visiems žinomas dalykas, kieno nors dar laikomas paslaptimi. Polišinèlis (pranc. Polichinelle < it. Pulcinella), pranc. liaudies teatro personažas; turi bendrų bruožų su it. komedijos del arte personažu Pulčinela. põliškas [↗ polius], fiz. turintis du priešingų savybių taškus — polius. poliškùmas [↗ polius], dviejų priešingų polių turėjimas; priešingumas. polismènas [angl. policeman], D. Britanijos ir JAV policininkas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai