Terminai.lt

põlius [lot. polus < gr. polos — Žemės ir dangaus ašis]: 1. geogr. ašigalis; 2. astr. Žemės ir dangaus sferos sukimosi ašies susikirtimo su Žemės paviršiumi arba dangaus sfera taškas; 3. vienas el. srovės šaltinio, elektroninio, joninio prietaiso, elektrotechnikos įrenginio elektrodų arba magneto galų; 4. geom. pastovus erdvės (plokštumos) taškas, su kuriuo susijęs radiusas-vektorius ir polinės koordinatės; 5. geom. taškas, kurį II eilės kreivė tam tikru būdu sieja su poliare (2); 6*. visiška priešybė.