Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Post

post… [lot. post — po, už, vėliau], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti po, tolesnis, vėlesnis, už.

Post factum

post factum [sk. post faktum; lot.], po to, kai padaryta, t.y. po to, kai viskas baigta, po visa ko.

Post hominum memoriam

post hominum memoriam [sk. post hominum memorijam; lot.], kiek atsimena žmonės (Ciceronas), t. y. nuo neatmenamų laikų.

Post scriptum

post scriptum [sk. post skriptum; lot.], po to, kas jau parašyta, t.y. prierašas, pabaigus ir pasirašius laišką.

Post tenebras lux

post tenebras lux [sk. post tenebras liuks; lot.], po tamsos — šviesa.

Postamentas

postameñtas [lot. postamentum]: 1. statinio, skulptūrinio paminklo arba dekoratyvinės kompozicijos (obelisko, dekoratyvinės skulptūros, vazos) pamatas; 2. ↗ pjedestalas.

Postas

pòstas [pranc. poste < lot. positus — pastatytas]: 1. kar. objektas, saugomas sargybinių; 2. vieta, kurioje sargybinis atlieka savo pareigas; 3. kareivis arba nedidelis kar. dalinys, atliekantis sargybos arba gynybos užduotis; 4. atsakingos adm. pareigos.

Postembrioninis

postembriòninis [↗ post… + ↗ embrionas], pogemalinis, priklausantis laikotarpiui po embrioninio vystymosi.

Postfiksas

postfiks‖as [lot. postfixum — paskui pritvirtintas], lingv. po šaknies einantis afiksas, pvz., liet. k. žodyje „šutintuvas” yra 3 ~ai: -in-, -tuv-, -as; galinė morfema, nelaikoma nei priesaga, nei galūne, pvz., rusų k. sangrąžinių veiksmažodžių -ся.

Postglosatoriai

postglosãtoriai [↗ post… + lot. glossator — įstatymų komentatorius], XIII a. teisininkai, kurie prisitaikė klasikinę romėnų teisę feodalinės visuomenės poreikiams, suderino ją su tuo metu galiojusia kanonų, miestų ir paprotine teise.