pozitỹvinis1, teigiamas; susijęs su pozityvu.
|
||||
pozitỹvinis1, teigiamas; susijęs su pozityvu. pozitỹvinis2, susijęs su pozityvizmu. pozityvizmas [pranc. positivisme < positif — pagrįstas]: 1. XIX a. filos. kryptis, teigianti, kad filosofija, kaip mokslas, turi remtis tiksliaisiais tyrimo metodais, atsisakyti bet kokios metafizikos; pradininkas O. Kontas; 2. Lenkijoje — po 1863 m. kilęs visuomeninis literatūrinis sąjūdis, kaip reakcija į idealistinį romantizmą. pozityvùs [pranc. positif < lot. positivus — sutartas, sąlyginis], teigiamas, pagrįstas. pozumeñtas [vok. Posament], šilkinė arba vilnonė juostelė, atausta sidabru arba auksu; vart. drabužių, minkštų baldų antsiuvams. pozúoti [pranc. poser]: 1. dailėje — būti modeliu, laikytis tam tikros pozos; 2*. puikuotis, maivytis, nenatūraliai elgtis. prabà [lot. proba — bandymas], tauriojo metalo kiekis lydinyje arba jo dirbinyje; gaminyje reiškiamas tam tikru ženklu, kuris t. p. vadinamas Δ. pragmãtika [gr. pragmatikos — dalykiškas], vienas semiotikos skyrių, tiriantis žmonių santykį (komunikacijos, suvokimo, supratimo, išreiškimo) su kalba, ženklų sistema. pragmatizmas [gr. pragma (kilm. pragmatos) — darbas, veiksmas]: 1. filos. kryptis, praktinius mąstymo ir veiklos būdus laikanti svarbiausiais, tiesos kriterijumi — praktinį jos pritaikomumą; 2. ist. mokslo kryptis, apsiribojanti įvykių išdėstymu pagal jų išorinį ryšį ir nuoseklumą, neatskleidžiant ist. raidos dėsnių. prakrit‖ai [skr. prākrata — prigimtinis, paprastas], vidurinės indų kabos ir tamės, vartotos Indijoje V a. pr. m. e.—X m. e. a. (palik. iki šiol yra P. r. Azijos šalių budistų kulto kalba); iš ~ų kilo naujosios indų kalbos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai