P | Terminai.lt - Part 152

Predikatas

predikãtas [lot. praedicatum — kas pasakyta]: 1. log. objekto požymis — tai, kuo objektai panašūs arba skirtingi; 2. lingv. tarinys.

Predikatorius

predikãtorius [lot. praedicator — skelbėjas], žodis arba žodžių junginys, žymintis savybes ar santykius, priskiriamas arba nepriskiriamas objektui.

Predikatyvas

predikatỹvas [lot. praedicativus — patvirtinantis], lingv. sudėtinio vardažodinio tarinio neasmenuojamoji dalis, su jungtimi sudaranti sakinio gram. centrą.

predisociãcija [lot. prea — prieš, iš anksto + ↗ disociacija], sužadintosios molekulės nespinduliuojantysis šuolis iš pastovios būsenos į tos pačios energijos nepastovią būseną ir molekulės disociaciją.

Predispozicija

predispozicija [lot. praedispositus — iš anksto išstatytas, paruoštas], polinkis į ką nors, pvz., sirgti kuria nors liga, imlumas (įgimtas arba įgytas) kam nors; palankių sąlygų kam nors susidaryti buvimas.

Prednizolonas

prednizolònas, hormoninis vaistas; vart. kolagenozėms, bronchų astmai, odos ir kt. ligoms gydyti.

Preeklampsija

preeklámpsija [lot. prae — prieš, pirma + ↗ eklampsija], būklė prieš eklampsiją.

Prefektas

prefèktas [lot. praefectus — viršininkas]: 1. sen. Romoje — aukštas adm. arba kar. pareigūnas; 2. kai kuriose burž. valstybėse — centr. valdžios atstovas provincijose, departamentuose, prefektūrose; 3. Prancūzijoje — Paryžiaus policijos viršininkas; 4. ↗ katechetai; 5. kardinolas, vadovaujantis vienai iš Romos kongregacijų; 6. dvasininkas, vadovaujantis misijoms tam tikroje teritorijoje; 7. dvasinės seminarijos rektoriaus padėjėjas.

Prefektūra

prefektūrà [lot. praefectura — viršininko pareigos]: 1. prefekto įstaiga; 2. Prancūzijos adm. terit. vieneto valdymo organas, kuriam vadovauja prefektas; 3. Japonijos, Centr. Afrikos Respublikos, Čado, Maroko adm. terit. vienetas.

Preferansas

preferánsas [pranc. préférence — pirmenybė], kortų lošimas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z