Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Prekambras

prekámbras [lot. prae — prieš, pirma + ↗ kambras], Žemės geol. istorijos laikotarpis, buvęs prieš kambrą; žemiau kambro sistemos slūgsančios Žemės plutos uolienos.

Prekanceris

prekánceris [lot. prae — prieš, anksčiau + cancer — vėžys], organizmo būklė prieš prasidedant vėžiui.

Prekariumas

prekãriumas [lot. precarium < preces — prašymas], V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais — trumpalaikė žemės nuomos forma; viena valstiečių pavertimo baudžiauninkais forma.

Prekauzalizmas

prekauzalizmas [lot. prae — prieš, anksčiau + ↗ kauzalizmas], indeterministinis gamtos reiškinių aiškinimas.

Prekognicija

prekognicija [lot. praecognitio — išankstinis žinojimas] ↗ proskopija.

Prekosai

prekòsai [pranc. précose — ankstyvas, greitai bręstantis], mėsinių plonavilnių avių veislė, išvesta Prancūzijoje.

Prelatas

prelãtas [lot. praelatus — turintis pirmenybę, paskirtas viršininku, vyresniuoju]: 1. katalikų ir kai kurių protestantų bažnyčių dvasininkas, einantis aukščiausias bažn. pareigas (patriarchas, arkivyskupas, metropolitas, vyskupas); 2. aukšto rango katalikų dvasininkų garbės arba ypatingas teises teikiantis titulas; 3. katalikų dvasininkas, valdantis iš vyskupijos išskirtą ir vyskupui nepavaldžią teritoriją.

Prelegatas

prelegãtas [lot. praelegatus], iš anksto (ne prieš pat mirtį) parengtas testamentas.

Prelegentas

prelegeñtas [lot. praelegens (kilm. praelegentis) — skaitantis kam nors], pranešėjas, pranešimą arba paskaitą skaitantis žmogus.

Preliminarai

preliminãrai [lot. prae — prieš + limen (kilm. liminis) — pradžia], parengtinės derybos, parengtiniai susitarimai; laikini nutarimai.