|
-> prerafaelitai [lot. prae — prieš, anksčiau + tikr.], XIX a. vidurio ir II pusės anglų dailininkų ir rašytojų grupė, kuri estetiniu idealu laikė it. renesanso dailę prieš Rafaelį, Dantės lyriką, propagavo nuoširdumą, dvasingumą, linko į romantinę simboliką.
preriãlis [pranc. prairial < prairie — pieva], Prancūzijoje — 1793 įvesto revoliucinio kalendoriaus devintasis mėnuo (V.20—21 — VI.19—20).
prèrija [pranc. prairie — pieva], Š. Amerikos stepė.
prerogatyvà [lot. praerogativus — pirmasis paduodantis balsą], išimtinė valst. organo arba pareigūno teisė spręsti kurį nors klausimą.
-> preromantizmas [lot. prae — prieš, pirma + ↗ romantizmas], XVIII a. II pusės—XIX a. pr. Europos kultūros tendencijos, reiškusios priešiškumą klasicizmui, sudariusios sąlygas romantizmui atsirasti.
prèsas [pranc. presse < lot. presso — slegiu]: 1. statiškai slegianti mašina metalui, plastikams, keramikai, žemės ūkio ir maisto produktams bei kt. medžiagoms apdirbti spaudimu, be to, medžiagų mech. savybėms nustatyti; 2. anat. pilvo Δ — pilvo raumenys, kurie susitraukdami suspaudžia pilvo ertmėje esančius organus (padeda jiems išsituštinti).
presbiòpija [gr. presbys — senas + ōps (kilm. ōpos) — žvilgsnis], senaregystė, senatvinė tolregystė — senatvinis regėjimo nusilpimas, dėl akies lęšiuko elastingumo mažėjimo.
presbitèrija [gr. presbyterion — vyresniųjų taryba]: 1. parapijos komitetas; 2. krikščionių bažnyčios dalis, kurioje yra didysis altorius.
presbiteriõn‖ai [angl. presbyterians < ↗ presbiteris]: 1. kalvinistų atšaka; nepripažįsta vyskupo valdžios; ~ų bažnyčią sudaro bendruomenės (valdo konsistorija, sudaryta iš renkamų presbiterių ir pastoriaus); Δ atsirado XVI a. II pusėje; ~ų yra Škotijoje, Anglijoje, JAV; 2. Anglijos puritonų nuosaikiausia srovė; per XVII a. Anglijos revoliuciją — polit. partija, reiškusi buržuazijos, dalies naujosios dvasininkijos interesus.
-> presbiterionizmas [↗ presbiterionai], protestantizmo kryptis, atsiradusi XVI a. Anglijoje ir Škotijoje.
|
|
Naujausi komentarai