Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Prerafaelitai

prerafaelitai [lot. prae — prieš, anksčiau + tikr.], XIX a. vidurio ir II pusės anglų dailininkų ir rašytojų grupė, kuri estetiniu idealu laikė it. renesanso dailę prieš Rafaelį, Dantės lyriką, propagavo nuoširdumą, dvasingumą, linko į romantinę simboliką.

Prerialis

preriãlis [pranc. prairial < prairie — pieva], Prancūzijoje — 1793 įvesto revoliucinio kalendoriaus devintasis mėnuo (V.20—21 — VI.19—20).

Prerija

prèrija [pranc. prairie — pieva], Š. Amerikos stepė.

Prerogatyva

prerogatyvà [lot. praerogativus — pirmasis paduodantis balsą], išimtinė valst. organo arba pareigūno teisė spręsti kurį nors klausimą.

Preromantizmas

preromantizmas [lot. prae — prieš, pirma + ↗ romantizmas], XVIII a. II pusės—XIX a. pr. Europos kultūros tendencijos, reiškusios priešiškumą klasicizmui, sudariusios sąlygas romantizmui atsirasti.

Presas

prèsas [pranc. presse < lot. presso — slegiu]: 1. statiškai slegianti mašina metalui, plastikams, keramikai, žemės ūkio ir maisto produktams bei kt. medžiagoms apdirbti spaudimu, be to, medžiagų mech. savybėms nustatyti; 2. anat. pilvo Δ — pilvo raumenys, kurie susitraukdami suspaudžia pilvo ertmėje esančius organus (padeda jiems išsituštinti).

Presbiopija

presbiòpija [gr. presbys — senas + ōps (kilm. ōpos) — žvilgsnis], senaregystė, senatvinė tolregystė — senatvinis regėjimo nusilpimas, dėl akies lęšiuko elastingumo mažėjimo.

Presbiterija

presbitèrija [gr. presbyterion — vyresniųjų taryba]: 1. parapijos komitetas; 2. krikščionių bažnyčios dalis, kurioje yra didysis altorius.

Presbiterionai

presbiteriõn‖ai [angl. presbyterians < ↗ presbiteris]: 1. kalvinistų atšaka; nepripažįsta vyskupo valdžios; ~ų bažnyčią sudaro bendruomenės (valdo konsistorija, sudaryta iš renkamų presbiterių ir pastoriaus); Δ atsirado XVI a. II pusėje; ~ų yra Škotijoje, Anglijoje, JAV; 2. Anglijos puritonų nuosaikiausia srovė; per XVII a. Anglijos revoliuciją — polit. partija, reiškusi buržuazijos, dalies naujosios dvasininkijos interesus.

Presbiterionizmas

presbiterionizmas [↗ presbiterionai], protestantizmo kryptis, atsiradusi XVI a. Anglijoje ir Škotijoje.