presbiteris [gr. presbyteros — vyresnysis]: 1. katalikų ir stačiatikių kunigas; 2. presbiterionų bendruomenės vadovas, renkamas iš pasauliečių; 3. pirmųjų krikščionių bendruomenės vadovas.
|
||||
presbiteris [gr. presbyteros — vyresnysis]: 1. katalikų ir stačiatikių kunigas; 2. presbiterionų bendruomenės vadovas, renkamas iš pasauliečių; 3. pirmųjų krikščionių bendruomenės vadovas. preselèktorius [lot. prae — prieš, anksčiau + selector — darantis atranką], superheterodininio radijo imtuvo dalis, padedanti atrinkti priimamos radijo stoties signalą. presenilin‖is [lot. prae — prieš + senilis — senatvinis], senatvinis, pvz., ~ė psichozė (pagyvenusių arba senų žmonių psichikos sutrikimas). presèrvai ↗ prezervai. presfòrma [lot. presso — spaudžiu ↗ forma], metalinė forma, kurioje spaudimu (liejimu slegiant arba presavimu) gaminami metalo, plastikų, keramikos gaminiai; įtaisoma į liejimo mašiną arba presą. prèsingas [angl. pressing < press — spausti], spaudimas — aktyvios gynybos būdas (suvaržant varžovo veiksmus); vart. sprt. žaidimuose su kamuoliu (futbole, krepšinyje), ledo ritulyje. presorecèptoriai [presso + ↗ receptoriai], nervų galūnės, jautrios kraujospūdžio kitimams. prespapje [pranc. presse-papiers < presser — slėgti + papier — popierius]: 1. specialus sunkus daiktas iš bronzos, marmuro ir pan., uždedamas ant popierių, kad jie liktų vietoje; 2. tašelis su pritvirtintais prie jo sugeriamojo popieriaus lapeliais. presšpãnas [vok. Preßspan,], tankus, plonas, labai supresuotas kartonas įrišimui, viršeliams, dėžutėms, el. izoliacijai. prestidižitãtorius [it. prestidigitatore < presto — greitas + digito — pirštas], cirko artistas, atliekantis numerius, kuriems reikia judesių greitumo ir rankų miklumo. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai