Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Prestižas

prestižas [pranc. prestige], autoritetas, įtaka, pagarba.

Presto

presto [it. greitai]: 1. muz. tempas, šiek tiek greitesnis už allegro; būdinga sonatinio ciklo formos kūrinių finalams, operų uvertiūroms; 2. greito muz. tempo kūrinys.

Presuoti

presúoti, spausti, slėgti, apdirbti presu.

Pretekstas

pretèkstas [lot. praetextus], susigalvota, prasimanyta priežastis, dingstis.

Pretendentas

pretendeñtas, asmuo, kuris pretenduoja, mėgina ką nors gauti, reiškia pretenzijų į ką nors, turi pagrindo ką nors gauti.

Pretenduoti

pretendúoti [lot. praetendere — ištiesti į priekį, laikyti prieš save]: 1. reikšti pretenzijas kam nors, siekti ko nors; 2. priskirti sau kokią nors savybę, ypatybę, siekti, kad kiti pripažintų ją.

Pretenzija

preteñzija [lot. praetensio — siekimas, reikalavimas]: 1. atkaklus stengimasis ką nors gauti; 2. stengimasis padaryti didelį įspūdį, neturint tam reikiamų duomenų; 3. kreditoriaus reikalavimas, kad skolininkas sumokėtų skolą, atlygintų nuostolius, sumokėtų baudą, pašalintų pateiktos produkcijos, prekės, atlikto darbo trūkumus, sudarytų sutartį, nustatytų sutarties sąlygas.

Pretenzingas

pretenzingas [↗ pretenzija], turintis arba reiškiantis apie save pernelyg gerą nuomonę; įmantrus, manieringas.

Pretenzingumas

pretenzingùmas, pretenzijų turėjimas, puikybė, savimana, per gera nuomonė apie save; tyčinis pabrėžtinumas.

Preteritas

pretèritas [lot. praeteritum], lingv. veiksmažodžio forma, reiškianti praeityje įvykusį veiksmą (tose kalbose, kurios neskiria imperfekto, aoristo ir pertekto).