|
-> probabilizmas [lot. probabilis — tikėtinas, galimas]: 1. agnostinė filos. doktrina, teigianti, kad žmogus negali pažinti objektyvios tiesos, nes neturi patikimų jos kriterijų, todėl tenka vadovautis tikėtinais principais; 2. kazuistinė etinė koncepcija, skelbta daugiausia jėzuitų, teigianti, kad abejotinose situacijose reikia vadovautis priimtiniausiu sprendimu; 3. neopozityvizmo koncepcija, teigianti, kad visuomenės ir kai kurie gamtos reiškiniai yra tikimybinio pobūdžio.
probãcija [lot. probatio — bandymas], kai kuriose burž. šalyse — lygtinis atleidimas nuo bausmės.
problemà [gr. problēma — uždavinys, užduotis]: 1. uždavinys, iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo; 2. sudėtingas, sunkiai išsprendžiamas klausimas.
problemãtika [gr. problēmatikos — susijęs su uždaviniu], kurios nors srities problemų visuma.
-> problemãtinis: 1. susijęs su problematika; 2. ↗ probleminis (1).
problemãtiškas ↗ problemiškas.
problèminis: 1. susijęs su problema, sudarantis problemą; 2. ↗ problemiškas.
problèmiškas, neaiškus, neišspręstas, negalutinis.
pròbstas [vok. Propst < lot. praepositus — vyresnysis, viršininkas], evangelikų liuteronų vyresnysis pastorius.
-> procedūrà [lot. procedo — einu į priekį]: 1. veiksmų, kuriais siekiama kurio nors tikslo, atlikimo eilės tvarka, ppr. iš anksto nustatyta teisės arba kt. normų; 2. gydytojo paskirta gydomoji priemonė, pvz., dušas, vonia, masažas; 3. skaičiavimo technikoje — algoritminės kalbos konstrukcija, apibrėžianti savarankišką programos dalį.
|
|
Naujausi komentarai