Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Probabilizmas

probabilizmas [lot. probabilis — tikėtinas, galimas]: 1. agnostinė filos. doktrina, teigianti, kad žmogus negali pažinti objektyvios tiesos, nes neturi patikimų jos kriterijų, todėl tenka vadovautis tikėtinais principais; 2. kazuistinė etinė koncepcija, skelbta daugiausia jėzuitų, teigianti, kad abejotinose situacijose reikia vadovautis priimtiniausiu sprendimu; 3. neopozityvizmo koncepcija, teigianti, kad visuomenės ir kai kurie gamtos reiškiniai yra tikimybinio pobūdžio.

Probacija

probãcija [lot. probatio — bandymas], kai kuriose burž. šalyse — lygtinis atleidimas nuo bausmės.

Problema

problemà [gr. problēma — uždavinys, užduotis]: 1. uždavinys, iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo; 2. sudėtingas, sunkiai išsprendžiamas klausimas.

Problematika

problemãtika [gr. problēmatikos — susijęs su uždaviniu], kurios nors srities problemų visuma.

Problematinis

problemãtinis: 1. susijęs su problematika; 2. ↗ probleminis (1).

Problematiškas

problemãtiškas ↗ problemiškas.

Probleminis

problèminis: 1. susijęs su problema, sudarantis problemą; 2. ↗ problemiškas.

Problemiškas

problèmiškas, neaiškus, neišspręstas, negalutinis.

Probstas

pròbstas [vok. Propst < lot. praepositus — vyresnysis, viršininkas], evangelikų liuteronų vyresnysis pastorius.

Procedūra

procedūrà [lot. procedo — einu į priekį]: 1. veiksmų, kuriais siekiama kurio nors tikslo, atlikimo eilės tvarka, ppr. iš anksto nustatyta teisės arba kt. normų; 2. gydytojo paskirta gydomoji priemonė, pvz., dušas, vonia, masažas; 3. skaičiavimo technikoje — algoritminės kalbos konstrukcija, apibrėžianti savarankišką programos dalį.