Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pantomimika

pantomimika [↗ pantomima], kūno išraiškos judesiai.

Pantopodai

pantopòdai [gr. pan (kilm. pantos) — visa + pus (kilm. podos) — koja], jūriniai vorai — nariuotakojai gyvūnai Pantopoda; gyvena jūrų dugne; plėšrūs.

Pantoponas

pantopònas [pan (kilm. pantos) + ↗ opijus], opijaus alkaloidų hidrochloridu mišinys; turi apie 50% morfino; vart. kaip skausmą malšinantis ir migdantis vaistas.

Pantorimas

pantorimas [pan (kilm. pantos) + ↗ rimas], rimas, apimantis ištisas poezijos eilutes (ne vien jų pabaigą).

Pantoterijai

pantotèrijai [pan (kilm. pantos) + ↗ …terijus], iškastiniai žinduoliai Pantotheria, gyvenę nuo viršutinio triaso iki kreidos periodo Eurazijoje, Š. Amerikoje, Afrikoje.

Panusas

pãnusas [lot. pannus — skiautė], akies ragenos padrumstėjimas, išvešėjus granuliaciniam, turinčiam daug kraujagyslių, audiniui.

Panzootija

panzoòtija [↗ pan… + gr. zōon — gyvulys], gyvulių infekcinės ligos išplitimas šalyje, keliose šalyse ar net žemyne.

Papacha

papachà [rus.< turkų k. papak], vyriška kailinė kepurė, nupjautinio kūgio arba cilindro pavidalo; nešiojama kazokų ir Kaukazo tautų, tarybinių aukštųjų karininkų.

Papainas

papainas [isp. papaya — melionmedis; jo vaisius], fermentas, katalizuojantis baltymų peptidinių jungčių hidrolizę.

Papatačis

papatãčis [it. pappataci — toks moskitas]: 1. papatačio karštligė — ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia virusas, įkandus moskitui Phlebotomus pappatasii; 2. moskitas Phlebotomus pappatasii; platina ligą papatačio karštligę.