Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Projektorius

projèktorius [lot. projector — išmetėjas į priekį], projekcinis aparatas — optinis įtaisas rodyti ekrane po 1 atvaizdą (epiprojektorius, epidiaprojektorius) arba atvaizdų seką (kino projektorius).

Projektuoti

projektúoti: 1. daryti numatyto objekto projektą; 2. geom. braižyti, kokią nors figūrą vaizduoti plokštumoje (paviršiuje); 3. rodyti ekrane padidintą vaizdą.

Projektuotojas

projektúotojas, žmogus, rengiantis projektą.

Prokambis

prokabis [↗ pro… +↗ kambis], augalo pradinis brazdas.

Prokariotai

prokariòtai [↗ pro… + gr. karyon — branduolys], organizmai, neturintys ląstelėse tikro branduolio; Δ yra bakterijos, melsvadumbliai.

Proklamacija

proklamãcija [lot. proclamatio — šauksmas, šūkis]: 1. polit. turinio agitacinis lapelis (dažnai nelegalus); atsišaukimas; 2. iškilmingas, viešas paskelbimas.

Proklamuoti

proklamúoti [lot. proclamare], iškilmingai paskelbti, apgarsinti.

Proklitikas

proklitik‖as [↗ pro… + ↗ (en)klitikas], nekirčiuotas žodis, prisišliejęs prie kirčiuoto po jo esančio žodžio ir sudarantis su juo vieną akcentuacinį vienetą; ~ai dažn. yra artikeliai, prielinksniai, dalelytės, įvardžiai, pvz., liet. „į mišką”, „kai kàs”.

Proklizė

proklizė [↗ proklitikas], lingv. proklitiko šliejimasis prie kirčiuoto po jo esančio žodžio.

Prokonsulas

prokònsulas [lot. proconsul < pro — vietoje + consul — konsulas], sen. Romoje — provincijos valdytojas, turėjęs administracinę, karinę ir teismo valdžią.