Prokrùstas (gr. Prokroustēs), sen. graikų mitologijos personažas — milžinas plėšikas, prisiviliodavęs keliautojus ir jėga juos guldydavęs į lovą; tiems, kurie buvo ilgesni už lovą, nukirsdavęs kojas, kurie trumpesni — jas ištempdavęs.
|
||||
|
Prokrùsto lóva, dirbtinis matas, rėmai, į kuriuos stengiamasi per prievartą ką nors įsprausti; pagal sen. graikų mitą apie Prokrustą. pròksenas [gr. proksenos — šeimininkas], sen. Graikijoje — pilietis, įsipareigojęs rūpintis atvykėliais iš kt. polio, ginti jų interesus. proksenètikumas [lot. proxeneticum], tarpininko pelnas. proksimãlinis [lot. proximus — artimiausias], anat. esantis arčiau kūno vidurio.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Anatomijos terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 50 |  Nėra komentarų | proktálgija [gr. prōktos — išeinamoji anga + algos — skausmas], tiesiosios žarnos skausmai. proktitas [gr. prōktos — išeinamoji anga], tiesiosios žarnos uždegimas. proktològija [prōktos + ↗ …logija], mokslas apie tiesiąją žarną ir jos ligas. proktorãgija [prōktos + gr. rēgnymai — pratrūkstu], kraujavimas iš išeinamosios angos (išangės). prokūrà [lot. procuro — rūpinuosi, pavaduoju], tam tikras įstatymo aptartas įgaliojimas atstovauti įmonei, sudarinėti jos vardu sandėrius. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai