prokurãcija [lot. procuratio], ko nors globa, rūpinimasis kuo nors, įgaliotinio veikla.
|
||||
|
prokurãtorius [lot. procurator — globėjas, valdytojas, patikėtinis]: 1. sen. Romoje — privatus ir valstybinis pareigūnas, ėjęs prievaizdo, ūkvedžio, teismo įgaliotinio, mokesčių rinkėjo, vietininko, imperatoriaus žemių valdytojo pareigas; 2. asmuo, teikęs teis. pagalbą asmenims ir atstovavęs jiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose; 3. Švedijos parlamento pareigūnas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Teisės terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 17 |  Nėra komentarų | prokuratūrà [lot. procuro — rūpinuosi, pavaduoju, valdau]: 1. valst. organas, prižiūrintis įstatymų vykdymą; 2. prokuratūros įstaigos tarnautojų visuma. prokuristas, asmuo, turintis prokūrą. prokuròras [pranc. procureur], prokuratūros pareigūnas, atliekantis įstatymų priežiūros funkcijas; valstybinis kaltintojas teisme. prolaktinas [↗ pro… + lot. lac (kilm. lactis) — pienas], hipofizės priekinės dalies gonadotropinis hormonas; reguliuoja pieno liaukų ir kiaušidžių funkciją. prolamin‖as, paprastasis baltymas, turintis palyginti daug aminorūgšties prolino; daugiausia ~o yra javų grūduose. prolãpsas [lot: prolapsus — iškritimas], vidaus organo arba jo dalies iškritimas, pvz., tiesiosios žarnos Δ. prolegòmenai [gr. prolegomena], įžanginiai samprotavimai, įvadas į ko nors studijas. prolèpsė [gr. prolēpsis— įspėjimas], priešlaikinis ligos priepuolis. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai