promulgãcija [lot. promulgatio — paskelbimas], priimto ir valstybės vadovo pasirašyto įstatymo oficialus paskelbimas tam tikrame spaudos organe.
|
||||
promulgãcija [lot. promulgatio — paskelbimas], priimto ir valstybės vadovo pasirašyto įstatymo oficialus paskelbimas tam tikrame spaudos organe. pronãcija [lot. pronatus — palenktas į priekį], anat. nugręžimas, pvz., delno Δ, vidinio pėdos krašto Δ. prònaosas [gr. pronaos], sen. graikų šventyklos prieangis. pronãtorius [lot. pronatus — palenktas į priekį], specialus avalynės įdėklas, padedantis vaikščioti deformuotomis pėdomis. pronominalizãcija [lot. pronomen (kilm. pronominis) — įvardis], lingv. įvardėjimas, virtimas įvardžiu (pvz., liet. kalboje dažnai įvardiškai vartojami būdvardžiai „pastarasis”, „dažnas”, „ištisas”). pronònsas [pranc. prononcer — tarti], tartis, tarsena, ppr. turinti svetimos kalbos požymių. pronto [it. greitas], muz. energingai, vikriai. pronunsiameñtas [isp. pronunciamiento], Ispanijoje ir Lot. Amerikoje — kar. perversmas; raginimas daryti perversmą. propagánda [lot. propago — skleidžiu, platinu], filos., moksl., rel. ir kt. teorijų, idėjų skleidimas, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, skatinti tam tikrus veiksmus. propagándininkas, propagandos darbuotojas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai