propliopitèkas [↗ pro… + ↗ pliopitekas], iškastinė žmoginė beždžionė, kurios liekanų rasta Egipte; laikoma bendru žmogaus ir žmoginių beždžionių protėviu.
|
||||
|
pròpolis [gr. propolis < pro — prieš + polis — miestas], pikis — lipni medžiaga, kurią išskiria bitės darbininkės; bičių klijai. propòrcija [lot. proportio — santykiavimas]: 1. mat. dviejų santykių lygybė: 2. darna, tam tikras dalių tarpusavio santykis.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Matematikos terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | proporcingùmas [↗ proporcija], dviejų dydžių sąryšis; vieno dydžio reikšmei keletą kartų padidėjus, kito dydžio reikšmė tiek pat kartų padidėja tiesiogis Δ) arba sumažėja (atvirkščias Δ). propòrcin‖is, proporcingas, turintis taisyklingą dalių santykį, atitinkantis proporciją, pvz., ~ė dalyba skaičiaus arba atkarpos dalijimas į dalis, proporcingas turimiems skaičiams arba atkarpoms). propozicija [lot. propositio], pasiūlymas. projektas. proprètorius [lot. propraetor < pro — vietoje + praetor — pretorius], sen. Romoje — pretorius, paskirtas provincijos valdytoju (vietininku). propria manu ↗ manu propria. propriorecèpcija [lot. proprius — nuosavas + ↗ recepcija], dirginimų iš organizmo griaučių raumenų, sausgyslių ir sąnarių priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu. propriorecèptoriai, receptoriai, priimantys dirginimus iš griaučių raumenų, sausgyslių ir sąnarių ir paverčiantys juos nerviniu impulsu. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai