prorèktorius [↗ pro… + ↗ rektorius], aukštosios mokyklos rektoriaus pavaduotojas.
|
||||
|
prorogãcija [lot. prorogatio — atidėjimas, pailginimas]: 1. valstybės vadovo teisė atidėti parlamento sesijas; 2. valstybių susitarimas, nustatantis, kurios valstybės teismai kompetentingi spręsti ginčus, kylančius iš užsienio prekybos santorių. proscèniumas [lot. proscaenium], priekinė scenos dalis, esanti prieš portalą. proseminãras [↗ pro… + ↗ seminaras], aukštosios mokyklos mokomųjų užsiėmimų rūšis — parengiamasis, pradinis seminaras, kurio tikslas padėti studentams pasirengti savarankiškesniam darbui seminare. prosilogizmas [gr. prosyllogismos], antrasis polisilogizmo narys, kurio prielaida yra pirmojo silogizmo (episilogizmo) išvada. proskènijas ↗ proskeniumas. proskènium‖as [gr. proskēnion], sen. graikų teatro apie 3,5 m aukščio pakyla, įrengta ant stulpų tarp skenos ir orchestros; nuo III a. pr. m. e. vidurio ant ~o pradėjo vaidinti aktoriai. proskòpija [gr. proskopeō — numatau], parapsichologijoje — kito žmogaus būsimų minčių atspėjimas arba būsimų įvykių numatymas. proskripcija [lot. proscriptio], sen. Romoje — už įstatymo ribų paskelbtų žmonių sąrašas. prospèktas [lot. prospectus — reginys, apžvalga]: 1. tiesi ilga ir plati miesto gatvė; 2. rašytinis kurio nors rengiamo dalyko plano išdėstymas; 3. išsamus būsimos knygos planas, kurį autorius pateikia leidyklai; 4. reklaminis lapelis arba brošiūra. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai