protèzė [gr. pro(s)thesis — pridėjimas], etimologiškai nemotyvuoto priebalsio arba balsio atsiradimas žodžio pradžioje, pvz., pranc. „esprit” < lot. „spiritus” — dvasia.
|
||||
protèzė [gr. pro(s)thesis — pridėjimas], etimologiškai nemotyvuoto priebalsio arba balsio atsiradimas žodžio pradžioje, pvz., pranc. „esprit” < lot. „spiritus” — dvasia. proteže [pranc. protégé], kieno nors globojamas, proteguojamas asmuo, kieno nors statytinis. protezúoti, med.: 1. gaminti protezą; 2. keisti protezais nesamas kūno dalis. pròtis [gr. prōtos — pirmas], vandenilio izotopas H, kurio masės skaičius 1, o branduolį sudaro 1 protonas. protistai [gr. prōtistos — pirmiausias], pirmuonys — vienaląsčiai gyvūnai. protistològija [↗ protistai + ↗ …logija] ↗ protozoologija. proto… [gr. prōtos — pirmas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti pirmapradis, pradinis, pirmykštis, pirminis; religijoje — aukštesnysis, vyresnysis. protodiãkonas [↗ proto… + ↗ diakonas], aukštesnio laipsnio ↗ diakonas (1). protoginija [↗ proto… + gr. gynē — moteris], biol. reiškinys: augalo žiedo piestelės subręsta anksčiau negu dulkinės, kai kurių gyvūnų (hermafroditų) ir sporinių augalų moteriškieji lyties organai subręsta anksčiau negu vyriškieji. protohipas [↗ proto… + gr. hippos — arklys], iškastinis tripirštis arklys Protohippus, gyvenęs miocene Š. Amerikoje. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai