providencializmas [↗ providencija], rel. filos. požiūris į žmonijos istoriją, kaip dievo valios išraišką.
|
||||
providencializmas [↗ providencija], rel. filos. požiūris į žmonijos istoriją, kaip dievo valios išraišką. provideñcija [lot. providentia — numatymas, apvaizda]: 1. numatymas, apdairumas; 2. dievo apvaizda. provinciãlas, provincijos gyventojas (ppr. atsilikęs, naivus, prasčiokiškas). provincializmas [pranc. provincialisme]: 1. lingv. tarmybė, kitaip ↗ dialektizmas; 2. provincijai būdinga gyvensena, galvosena; provincijos gyventojų pažiūrų atsilikimas, siaurumas. provincialùs [lot. provincialis]: 1. esantis provincijoje, susijęs su provincija; 2*. atsilikęs, naivus, prasčiokiškas, ribotas. provincija [lot. provincia]: 1. sen. Romos prokonsulo arba propretoriaus valdoma užkariauta teritorija; 2. kai kurių valstybių didelis adm. terit. vienetas; 3. šalies dalis, nutolusi nuo centro, periferija. provitaminas [↗ pro… + ↗ vitaminai], medžiaga, kuri organizme virsta vitaminu, pvz., pigmentas karotinas yra vitamino A Δ. provizija [lot. provisio], maistas, maisto atsargos. provizòrinis [vok. provisorisch < lot.]: 1. išankstinis, parengiamasis, pvz., Δ įvertinimas; 2. biol. laikinas, negalutinis, pvz., Δ organas (laikinas daugialąsčių gyvūnų lervų arba gemalų organas). provizòriškas, išankstinis, parengiamasis, negalutinis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai