Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Provizorius

provizorius [lot. provisor — iš anksto kuo nors besirūpinantis], aukščiausios kvalifikacijos vaistinės darbuotojas, turintis aukštąjį farmacijos išsilavinimą.

Provokacija

provokãcija [lot. provocatio — iššaukimas]: 1. pastangos dirbtinai sukelti kokius nors veiksmus, kieno nors reakciją; asmenų, organizacijų ar šalių kurstymas kam nors kenkti; 2. policijos arba priešiškai nusiteikusios partijos agento, prasiskverbusio į organizaciją, veikla, kuria stengiamasi diskredituoti tą organizaciją, kenkti jai; 3. med. dirbtinis kurių nors ligos požymių sukėlimas, išryškinimas; 4. ž. ū. dirbtinis sėklų dygimo paspartinimas.

Provokatorius

provokãtorius [lot. provocator]: 1. slaptas policijos arba priešiškai nusiteikusios partijos agentas, prasiskverbęs į organizaciją ir mėginantis sutrikdyti jos veiklą; 2. kam nors nenaudingų, kenksmingų veiksmų kurstytojas.

Provokuoti

provokúoti [lot. provocare]: 1. tyčia sukurstyti ką nors veikti sau ar kitiems nenaudinga linkme; 2. dirbtinai sukelti ar paspartinti kokį nors procesą.

Proza

prozà [lot. (oratio) prosa — nevaržoma (kalba)]: 1. neeiliuotų grožinės (ppr. pasakojamosios) literatūros kūrinių visuma; 2. neeiliuota (dismetrinio ritmo) kalba; 3*. nuobodybė, pilka kasdienybė, buitis.

Prozaikas

prozãikas [lot. prosaicus] ↗ prozininkas.

Prozaiškas

prozãiškas ↗ proziškas.

Prozaizmas

prozaizmas, prozai būdingas žodis, posakis, pavartotas poetiškame stilistiniame kontekste.

Prozektoriumas

prozektòriumas [lot. prosectorium], med. patalpa, kurioje skrodžiami lavonai.

Prozektorius

prozèktorius [lot. prosector — atkirtėjas, atpjovėjas], gydytojas, darantis lavono skrodimą.