psichofarmakològija [↗ psicho… + ↗ farmakologija], mokslas apie vaistinių medžiagų poveikį žmogaus psichikai.
|
||||
psichofarmakològija [↗ psicho… + ↗ farmakologija], mokslas apie vaistinių medžiagų poveikį žmogaus psichikai. psichofizika [↗ psicho… + ↗ fizika], psichol. šaka, tirianti kiekybinius santykius tarp psichinių ir juos sukėlusių fizinių reiškinių. psichofizinis [↗ psicho… + ↗ fizinis], susijęs ir su psichiniais, ir su fiziniais reiškiniais. psichofiziòlogija [↗ psicho… + ↗ fiziologija], mokslas, tiriantis psichinių procesų neurofiziologinį pagrindą. psichogenèzė [↗ psicho… +↗ genezė], teorija, aiškinanti psichikos atsiradimą ir raidą. psichogènija [↗ psicho… + gr. genos — kilmė], psichikos sutrikimas, atsiradęs dėl psichikos traumos. Psichogènin‖is [↗ psicho… + ↗ …geninis], psichinės kilmės, pvz., ~ė liga. psichogrãfas [↗ psicho… + ↗ …grafas], psichologas, tiriantis psichografijos metodu. psichogrãfija [↗ psicho… + ↗ …grafija], grafinis psichol. tyrimo išvadų vaizdavimas. psichogramà [↗ psicho… + ↗ …grama], grafinis psichol. tyrimo duomenų vaizdavimas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai