parãbol‖ė [gr. parabolē]: 1. mat. plokščia kreivė, kurios kiekvieno taško atstumai nuo pastovios tiesės (direktrisės) ir pastovaus taško (židinio) yra lygūs; vienas kūgio pjūvių, gaunamas, kertant statų apskritą kūgį plokštuma, lygiagrečia vienai jo sudaromajai; 2. lit. vaizdavimo būdas ir lit. žanras — pamokomosios etinės idėjos reiškimas palyginimu, alegorija ir šiuo vaizdavimo būdu pagrįstas nedidelis didaktinis pasakojimas arba dramos kūrinys; ~ėmis daugiausia vadinami sen. Rytų literatūrų kūriniai.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Literatūros terminai, Matematikos terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | parabolinis, toks, kaip parabolėje, sakomas palyginimui; alegorinis. parabolòidas [↗ parabolė + gr. eidos — pavidalas], paviršius, kurį sudaro judanti parabolė, kurios viršūnė slenka kita parabole, kai abiejų parabolių plokštumos lieka statmenos; jei ašys vienodos krypties, tai gaunamas elipsinis Δ, jei priešingų krypčių — hiperbolinis Δ. paracentèzė [↗ para… + gr. kentēsis — pradūrimas], kurios nors natūralios kūno ertmės sienos pradūrimas, kad ištekėtų skystis, pvz., pilvo Δ, būgninės ertmės Δ. parachronizmas [↗ para… + gr. chronos — laikas], chronologinė klaida; kurio nors įvykio datos nukėlimas į vėlesnį laikotarpį. parãdas [pranc. parade]: 1. pranc. mugės teatro improvizuota komiška scena, skelbianti vaidinimo pradžią; XVII—XVIII a. vaidinimuose — nedidelė komiška pjesė (farso atmaina); dab. cirke arba teatre — visų vaidinimo dalyvių iškilmingas išėjimas į sceną; 2. iškilmingas kariuomenės, sportininkų ar kokių organizacijų žygiavimas, jų pasirodymas, apžiūra. paradiagnòstika [↗ para… + ↗ diagnostika], parapsichologijoje — ligos nustatymas be kontakto su ligoniu. paradigmà [gr. paradeigma — pavyzdys]: 1. žodžio kaitybos formų sistema, asmenavimo, kirčiavimo ar linksniavimo pavyzdys; 2. teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus moksl. tyrimas, visuma; 3. pavyzdys iš istorijos, panaudotas įrodymui, palyginimui. paradigmãtika [gr. paradeigma (kilm. paradeigmatos) — pavyzdys, modelis], kalbinių vienetų paradigminių santykių visuma; paradigminis kalbos tyrimo aspektas. paradigmin‖is [↗ paradigma], ~iai santykiai — asociaciniai santykiai, egzistuojantys tarp kalbinių vienetų, kurie kalbėtojo sąmonėje asocijuojasi pagal formalius arba semantinius požymius. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai