pterozáurai [pteron + gr. sauros — driežas], skraidantieji driežai — iškastiniai ropliai Pterosauria, gyvenę juros ir kreidos perioduose Š. Amerikoje, V. Europoje, TSRS teritorijoje — Pavolgyje ir Kazachijos pietuose.
|
||||
pterozáurai [pteron + gr. sauros — driežas], skraidantieji driežai — iškastiniai ropliai Pterosauria, gyvenę juros ir kreidos perioduose Š. Amerikoje, V. Europoje, TSRS teritorijoje — Pavolgyje ir Kazachijos pietuose. ptomainai [gr. ptōma — lavonas], organiniai azoto junginiai, atsirandantys, pūvant baltymams, pvz., sugedusioje mėsoje; nuodingi. ptòzė [gr. ptōsis — kritimas], med. organo nusileidimas, nudribimas, ppr. akies voko. …ptozė [gr. ptōsis — kritimas], med. antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kurio nors organo nusileidimu. puansònas [pranc. poinçon]: 1. mašinų gamyboje — štampo dalis, tiesiogiai spaudžianti ir deformuojanti apdirbamą metalą; 2. štampas spaustuvinio ženklo atvaizdui įspausti liejimo, pvz., rinkimo mašinų, matricose; 3. sutartinis (dažn. apskritas) ženklas, kuriuo smulkaus mastelio žemėlapiuose žymimos gyvenvietės; 4. ↗ punsonas (1). puántai [pranc. pointe — smaigalys, viršūnė]: 1. moterų klasikinio šokio elementas — šokimas pasistiebus ant pirštų galų; 2. kietanosiai moteriški baleto bateliai. puántas [pranc. pointe — smaigalys], netikėta lit. kūrinio (ypač novelės) pabaiga, atomazga; ryškus, šmaikštus kūrinio pagr. minties pabrėžimas pabaigoje. puantilizmas [pranc. pointillisme < point — taškas]: 1. tapymas grynų (nemaišytų) spalvų taškeliais; būdingas neoimpresionistams; 2. modernistinės muzikos kūrimo metodas: vietoj muz. temos (melodijos, motyvo) vart. atskiri, pauzėmis izoliuoti muz. garsai arba kelių garsų (su dideliais tarpusavio intervalais) grupės. puãzas [pagal pranc. fiziko Ž. L. M. Puazeilio (Poiseuille) pavardę], P, CGS vienetų sistemos (pagr. vienetai: centimetras, gramas, sekundė) dinaminės klampos vienetas; 1 P = 0,1 Pa•s (paskalsekundės). pubertãtinis [lot. pubertas (kilm. pubertatis) — lytinis subrendimas], fiziol. susijęs su lytiniu brendimu, pvz., Δ periodas (lytinio brendimo laikotarpis). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai