Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Paragenezė

paragenèzė [↗ para… + ↗ …genezė], geol. tų pačių mineralų arba uolienų grupių susidarymas Žemės plutoje vienu metu arba nuosekliais etapais, vykstant tam pačiam procesui.

Paragonimozė

paragonimòzė, žmogaus ir gyvulių helmintozė, kurią sukelia Paragonimus westermanii rūšies siurbikės; dažn. pažeidžia plaučius.

Paragrafas

paragrãfas [gr. paragraphos — ženklas šalia teksto]: 1. teksto dalis, žymima § ženklu, skyrelis; 2. pats tas ženklas.

Pąragrafija

pąragrãfija [↗ para… + ↗ …grafija], med. rašymo sutrikimas — raidės ir žodžiai rašomi be tvarkos.

Paragrafuoti

paragrafúoti, skirstyti paragrafais.

Parahelis

parahèlis [↗ para… + gr. hēlios — saulė], netikroji Saulė — ryškios spalvotos dėmės aplink Saulę.

Paraksialus

paraksialùs [↗ para… + lot. axis — ašis], gretaašis, pvz., Δ spindulių pluoštas (šviesos spindulių pluoštas, sudarantis pakankamai mažus kampus su optinės sistemos ašimi).

Parakuzija

parakùzija [↗ para… + gr. akusis — klausa], iškrypęs girdėjimas.

Paralaksas

paralãksas [gr. parallaxis — nuokrypa]: 1. regimasis daikto vietos pokytis dėl stebėtojo akies poslinkio; 2. astr. kosm. kūno (planetos, žvaigždės) padėties dangaus sferoje kampinis poslinkis dėl stebėtojo vietos kitimo.

Paralalija

paralãlija [↗ para… + gr. lalia — šneka], kalbos sutrikimas — vienas garsas pakeičiamas kitu.