paragenèzė [↗ para… + ↗ …genezė], geol. tų pačių mineralų arba uolienų grupių susidarymas Žemės plutoje vienu metu arba nuosekliais etapais, vykstant tam pačiam procesui.
|
||||
paragenèzė [↗ para… + ↗ …genezė], geol. tų pačių mineralų arba uolienų grupių susidarymas Žemės plutoje vienu metu arba nuosekliais etapais, vykstant tam pačiam procesui. paragonimòzė, žmogaus ir gyvulių helmintozė, kurią sukelia Paragonimus westermanii rūšies siurbikės; dažn. pažeidžia plaučius. paragrãfas [gr. paragraphos — ženklas šalia teksto]: 1. teksto dalis, žymima § ženklu, skyrelis; 2. pats tas ženklas. pąragrãfija [↗ para… + ↗ …grafija], med. rašymo sutrikimas — raidės ir žodžiai rašomi be tvarkos. paragrafúoti, skirstyti paragrafais. parahèlis [↗ para… + gr. hēlios — saulė], netikroji Saulė — ryškios spalvotos dėmės aplink Saulę. paraksialùs [↗ para… + lot. axis — ašis], gretaašis, pvz., Δ spindulių pluoštas (šviesos spindulių pluoštas, sudarantis pakankamai mažus kampus su optinės sistemos ašimi). parakùzija [↗ para… + gr. akusis — klausa], iškrypęs girdėjimas. paralãksas [gr. parallaxis — nuokrypa]: 1. regimasis daikto vietos pokytis dėl stebėtojo akies poslinkio; 2. astr. kosm. kūno (planetos, žvaigždės) padėties dangaus sferoje kampinis poslinkis dėl stebėtojo vietos kitimo. paralãlija [↗ para… + gr. lalia — šneka], kalbos sutrikimas — vienas garsas pakeičiamas kitu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai