paramà [isp. páramo], žolių ir krūmų augalijos formacija, paplitusi Š. Andų ir Centr. Amerikos Kordiljerų aukštuose plokščiakalniuose.
|
||||
paramà [isp. páramo], žolių ir krūmų augalijos formacija, paplitusi Š. Andų ir Centr. Amerikos Kordiljerų aukštuose plokščiakalniuose. paramagnètikas [↗ para… + ↗ magnetikas], medžiaga, kurios atomai, molekulės, jonai, atomų branduoliai turi nuolatinį dipolinį magn. momentą. paramagnetizmas [↗ para… + ↗ magnetizmas], paramagnetikų savybė išoriniame magn. lauke įmagnetėti lauko kryptimi. paramedicinà [↗ para… + ↗ medicina], parapsichologijoje — ligonio gydymas įtaiga (kartais per didelį atstumą). parãmetras [gr. parametrōn — atmatuojantis]: 1. dydis, apibūdinantis proceso, reiškinio, sistemos savybes; 2. mat. raidinis koeficientas, turintis pastovią reikšmę tik konkretaus uždavinio sąlygomis. parametrinis, susijęs su kurių nors parametrų (fiz. dydžių) keitimu. parametritas [↗ para… + gr. mētra — gimda], priegimdžio (parametrijaus) uždegimas. paramfistomòzė, atrajotojų gyvūnų helmintozė; sukelia daugiausia Paramphistomum genties digeninės siurbikės, parazituojančios žarnyne. paramimija [↗ para.. + gr. mimos — pamėgdžiojimas], med. apgauli veido išraiška, neatitinkanti reiškiamų jausmų ir minčių. paramnèzija [↗ para… + gr. mnēsis — atsiminimas], med. atminties sutrikimas — atsimenami nebūti įvykiai; apgauli atmintis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai