Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Parandža

parandžà [rus. < arab. farandžija], senovinis viršutinis tadžikių ir uzbekių drabužis — chalato pavidalo, su ilgomis, ant nugaros sujungtomis netikromis rankovėmis.

Paranefritas

paranefritas [↗ para… + ↗ nefritas]: 1. šalia inkstų esančių audinių uždegimas; 2. antinksčių uždegimas.

Parangonas

parangònas [pranc. parangon — tai, kas gali būti pavyzdys], briliantas, brangakmenis, perlas be defektų.

Paranitas

paranitas, lakštinė medžiaga, presuota iš asbesto plaušų, kaučiuko, miner. užpildų ir sieros masės; vart. sandarinimui.

Paranoja

paranojà [gr. paranoia — silpnaprotystė], psichikos liga, kuriai būdinga pastovios kliedėjimo idėjos.

Paranomija

paranòmija [gr. paranomia — priešingumas įstatymams; neteisėtumas], prieštaravimas įstatymuose.

Parantezė

parantèzė ↗ parentezė.

Parantropas

parántropas [↗ para… + gr. anthropos — žmogus], iškastinė žmoginė beždžionė, artima australopitekui, gyvenusi antropogeno pradžioje; griaučių liekanų rasta P. ir R. Afrikoje.

Parapetas

parapètas [it. parapetto < parare — ginti + petto — krūtinė]: 1. neaukšta ištisinė mūro, betono, gelžbetonio sienelė, kuria aptveriamas stogas, pylimas, krantinė, terasa, balkonas; 2. psn. pylimas, saugantis nuo priešo šūvių.

Parapitekas

parapitèkas [↗ para… + gr. pithēkos — beždžionė], viena seniausiųjų iškastinių žmoginių beždžionių Parapithecus; liekanų rasta Egipte apatinio oligoceno dariniuose.