paraplègija [↗ para… + gr. plēgē — smūgis], abiejų rankų arba abiejų kojų paralyžius.
|
||||
paraplègija [↗ para… + gr. plēgē — smūgis], abiejų rankų arba abiejų kojų paralyžius. parapòdijos [↗ para… + gr. pus (kilm. podos) — koja], daugiašerių žieduotųjų kirmėlių judėjimo organai — trumpos, raumeningos porinės kūno išaugos kiekvieno liemens segmento šonuose. paraproktitas [↗ para… + gr. prōktos — išeinamoji anga], tiesiąją žarną supančių audinių uždegimas. parapsichològija [↗ para… + ↗ psichologija], tyrimų sritis, kurios objektas yra spėjamai egzistuojantis gyvo organizmo (dažn. žmogaus) sugebėjimas perduoti arba priimti informaciją be žinomų jutimo organų ir paveikti išorinius fizinius objektus be raumenų jėgos. parascènis ↗ paraskeniumas. paraselènė [↗ para… + gr. selēnē — mėnulis], 1 ar 2 ryškios spalvotos dėmės abipus Mėnulio; matoma mėnesienos naktį; netikrasis mėnulis. parasimpãtin‖is [↗ para… + ↗ simpatinis], ~ė nervų sistema — vegetacinės nervų sistemos dalis, skatinanti organizmo reabilitaciją. parašiùtas [pranc. parachute < parer — nukreipti + chute — kritimas]: 1. įtaisas (jų sistema) iš audeklinio kupolo, lynų, ištraukiamojo mechanizmo žmogaus, daikto kritimui, nusileidusiam lėktuvui stabdyti; 2. ksb. mechanizmas, sulaikantis keliamojo narvo kritimą, nutrūkus lynui. parašiùtininkas: 1. sportininkas, kultivuojantis parašiutizmą; 2. karys desantininkas. parašiutizmas, sprt. šaka, šokimas su parašiutu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai