Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Paraplegija

paraplègija [↗ para… + gr. plēgē — smūgis], abiejų rankų arba abiejų kojų paralyžius.

Parapodijos

parapòdijos [↗ para… + gr. pus (kilm. podos) — koja], daugiašerių žieduotųjų kirmėlių judėjimo organai — trumpos, raumeningos porinės kūno išaugos kiekvieno liemens segmento šonuose.

Paraproktitas

paraproktitas [↗ para… + gr. prōktos — išeinamoji anga], tiesiąją žarną supančių audinių uždegimas.

Parapsichologija

parapsichològija [↗ para… + ↗ psichologija], tyrimų sritis, kurios objektas yra spėjamai egzistuojantis gyvo organizmo (dažn. žmogaus) sugebėjimas perduoti arba priimti informaciją be žinomų jutimo organų ir paveikti išorinius fizinius objektus be raumenų jėgos.

Parascenis

parascènis ↗ paraskeniumas.

Paraselenė

paraselènė [↗ para… + gr. selēnē — mėnulis], 1 ar 2 ryškios spalvotos dėmės abipus Mėnulio; matoma mėnesienos naktį; netikrasis mėnulis.

Parasimpatinis

parasimpãtin‖is [↗ para… + ↗ simpatinis], ~ė nervų sistema — vegetacinės nervų sistemos dalis, skatinanti organizmo reabilitaciją.

Parašiutas

parašiùtas [pranc. parachute < parer — nukreipti + chute — kritimas]: 1. įtaisas (jų sistema) iš audeklinio kupolo, lynų, ištraukiamojo mechanizmo žmogaus, daikto kritimui, nusileidusiam lėktuvui stabdyti; 2. ksb. mechanizmas, sulaikantis keliamojo narvo kritimą, nutrūkus lynui.

Parašiutininkas

parašiùtininkas: 1. sportininkas, kultivuojantis parašiutizmą; 2. karys desantininkas.

Parašiutizmas

parašiutizmas, sprt. šaka, šokimas su parašiutu.