paraskaridòzė, arklių ir kitų neporakanopių gyvūnų helmintozė; sukelia apvalioji kirmėlė Parascaris equorum, parazituojanti plonosiose žarnose.
|
||||
|
paraskènijas ↗ paraskeniumas. paraskèniumas [gr. paraskēnion], antikinio teatro dalis — 2 pakylos (sparnai), įrengtos proskeniumo šonuose. paratãksė [gr. parataxis — išsirikiavimas greta], lingv. kalbos dėmenų, pvz., sakinių, žodžių junginių, žodžių, sujungimas. parathormònas [↗ parat(ireoidinis) + ↗ hormonas], prieskydinės liaukos hormonas; reguliuoja fosforo ir kalcio apykaitą organizme; jo stingant, susergama tetanija, gaminantis per daug — minkštėja kaulai. paratifas [↗ para… + ↗ tifas], žmogaus, gyvulių ir žvėrių ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia salmonelių (Salmonella) genties bakterijos; eiga panaši į vidurių šiltinės. paratiflitas [↗ para… + gr. typhlos — aklas], akląją žarną supančių audinių uždegimas. paratireoidinas [↗ paratireoidinis] ↗ parathormonas. paratireòidinis [↗ para… +↗ tireoidinis], susijęs su prieskydine liauka. paratuberkuliòzė [↗ para… + ↗ tuberkulioze], lėtinė infekcinė atrajotųjų gyvūnų liga; sukelia bakterija Mycobacterium paratuberculosis. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai