Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Parlamentarizmas

parlamentarizmas, valstybės valdymo sistema: parlamentas yra viršesnis už kitus valstybės organus.

Parlamentas

parlameñtas [pranc. parlement < parler — kalbėti]: 1. Prancūzijoje iki XVIII a. burž. revoliucijos — aukščiausioji teismo įstaiga; 2. įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas, kartais ir aukščiausias valst. valdžios organas.

Parlamentinis

parlameñtinis: 1. susijęs su parlamentarizmu, valdomas pagal parlamentarizmo sistemą; 2. susijęs su parlamentu.

Parlando

parlando [it. kalbant], išraiškingas arijos arba dainos dalies deklamavimas, dažn. instrumentams pritariant.

Parnasas

Parnãsas (gr. Parnassos): 1. kalnų masyvas Graikijoje, kur, pasak graikų mitų, gyvenęs dievas Apolonas ir mūzos; 2*. poezijos, poet. įkvėpimo simbolis.

Parnasiečiai

parnasiẽčiai [pagal poezijos rinkinio „Šiuolaikinis Parnasas” (1866) pavadinimą], XIX a. II pusės pranc. poetų grupė, kuri kritikavo romantinės poezijos subjektyvumą, stengėsi kurti objektyvizuotą, intelektualią (kartais krypstančią į mokslingą aprašymą), harmoningos, meistriškos formos poeziją, suformulavo principą „menas menui”.

Parodas

pãrodas [gr. parodos]: 1. sen. graikų teatro spektaklio dalis — choro išėjimas į orchestrą su daina, palydimas maršo muzikos ir šokio; 2. sen. graikų teatro dalis (praėjimas chorui) tarp amfiteatro ir paraskeniumų.

Parodija

paròdija [gr. parōdia < para — prie + ōdē — giesmė]: 1. kurio nors lit. kūrinio, aktoriaus ar dainininko vaidybos, dainavimo manieros, rečiau muzikos, dailės kūrinio pajuokiamasis sekimas, mėgdžiojimas; komizmo įspūdis lit. parodijoje pagrįstas neatitikimu tarp stiliaus (panašaus į mėgdžiojamąjį pirmavaizdį) ir idėjinių teminių motyvų (priešingų negu pirmavaizdžio), vaidybos, dainavimo parodijoje — mėgdžiojamojo atlikėjo manieros būdingų elementų hiperbolizacija; 2. paviršutiniškas, pajuokiamasis sekimas, pagrįstas išorės panašumo ir esmės nepanašumo komizmu.

Parodijuoti

parodijúoti: 1. kurti lit. parodiją; 2. pajuokiamai mėgdžioti kieno nors elgseną, kalbėseną.

Parodistas

parodistas, parodijų kūrėjas.