Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Paka

pakà [isp. paca < tupių k.], graužikas Cuniculus paca; gyvena miškuose nuo Meksikos iki Paragvajaus ir Argentinos; medžiojama mėsai.

Pakas

pãkas1 [vok. Pack], prekių arba šiaip kokių daiktų ryšulys, dėžė.

Pakas

pãkas2 [angl. pack — ryšulys, paketas], daugiametis jūros ledas, susidedantis iš didelių ledo lyčių ir priešalo.

Pakelažas

pakelãžas ↗ pakeliažas.

Pakeliažas

pakeliãžas [pranc. paquelage < paquer — sukloti], suplūktas kelio dangos pagrindas: piramidės formos 12—20 cm aukščio akmenys, sudėti ant sutankinto smėlio smailuma į viršų, užpleišyti akmenukais, užpilti 4—7 cm skaldos sluoksniu.

Paketas

pakètas [pranc. paquet]: 1. kokių nors siunčiamų, gabenamų, kraunamų daiktų ryšulys; 2. vokas su oficialiu raštu; 3. fiz. bangų Δ (materijos bangų laukas, sutelktas ribotoje erdvės dalyje); 4. duomenų arba programų Δ skaičiavimo mašinai.

Pakhauzas

pãkhauzas [vok. Packhaus], uždaras sandėlis kroviniams, prekėms saugoti prie muitinių, glžk. stočių ar uostuose.

Pakotilinis

pakotilin‖is [pranc. pacotille — šlamštas], mažavertis, pvz., ~ės prekės (menkavertės prekės, t.p. tokios, kurias leidžiama keleiviui arba laivo įgulos nariui pasiimti su savim į laivą).

Paktas

pãktas [lot. pactum — sutartis, susitarimas], svarbi tarptautinė sutartis, reguliuojanti saugumo, savitarpio pagalbos, nepuolimo klausimus.

Pakuoti

pakúoti [vok. packen], tvarkingai dėstyti, rišti, vynioti daiktus prieš vežant arba siunčiant.