|
-> pasỹv‖as [lot. passivus — neveiklus, neveikiamas]: 1. buh. balanso dalis, kurioje parodoma įmonės, organizacijos ar įstaigos lėšų sudarymo šaltinių sudėtis ir tikslinė paskirtis; 2. mokėjimo balanso deficitas; 3. neveikiamoji veiksmažodžio rūšis; ~o formos rodo, kad veiksnys atitinka loginį veiksmo objektą, pvz.,„Sūnus yra tėvo mokomas”.
pasỹvinimas [↗ pasyvus], plonos oksidų plėvelės sudarymas ant metalinių dirbinių cheminiu arba elektrocheminiu būdu šarmų arba rūgščių tirpalais; padidina atsparumą korozijai, pagerina išvaizdą.
pasỹvinti [↗ pasyvus], sudaryti metalo paviršiuje ploną oksidų plėvelę.
pasyvizmas, abejingas, pasyvus požiūris į gyvenimą.
-> pasyvùs [lot. passivus — neveiklus], neveiklus, abejingas aplinkai, neturintis savarankiškumo.
patãrija [pagal Patarijos (Pataria), Milano miesto dalies, pavadinimą], Š. Italijoje XI a. II pusėje — miestiečių judėjimas prieš pasaulietinių ir bažnytinių feodalų savivalę.
pãtas1 [pranc. pat], šachmatų padėtis, kai žaidėjas negali eiti, nepastatydamas į kertamą laukelį savo karaliaus (laikoma lygiosiomis).
pãtas2 [pranc. pâte — tešla], marmelado rūšis.
patefònas [pagal Prancūzijos firmos pavadinimą — Pathé + ↗ …fonas], gramofonas.
-> pãtentas [lot. patens (kilm. patentis) — atviras, aiškus]: 1. dokumentas, patvirtinantis, kad techn. sprendimą valstybė laiko išradimu, ir suteikiantis asmeniui, kuriam jis išduodamas, išimtinę teisę tą išradimą realizuoti; 2. dokumentas, suteikiantis teisę verstis kokiu nors verslu; 3. konsulato vadovo paskyrimo dokumentas; 4. vid. amžių Europoje — dokumentas, įrodantis asmens teisę eiti tam tikras pareigas, gauti titulą; 5. liudijimas, duodamas užsienio laivui, apie to laivo ir uosto, kuriame jis buvo sustojęs, sanitarinę būklę.
|
|
Naujausi komentarai