pãtrica [lot. patrica — tėviška], iškila, reljefinė spausdinimo, įspaudimo forma (matrica — įdubi).
|
||||
|
patriciãtas [↗ patricijus]: 1. sen. Romos kilmingoji aristokratija, kurią sudarė patricijai; 2. turtingiausias privilegijuotas vid. amžių V. Europos feodalinių miestų gyventojų sluoksnis. patricijus [lot. patricius]: 1. sen. Romos pilnateisis pilietis, kilęs iš kilmingos aristokratų giminės ir priklausęs privilegijuotajai visuomenės daliai; imperijos laikais — privilegijuotoji senatorių dalis; 2. vid. amžių Europos laisvųjų miestų aristokratas. patrimoniãlinis [lot. patrimonialis], paveldėtinis, gimininis. patrimòniumas [lot. patrimonium], paveldėtinis, gimininis turtas. patriòtas [gr. patriōtēs — tautietis, tėvynainis], žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui. patriòt‖inis, ~iškas, turintis patriotizmo, būdingas patriotizmui, patriotui. patriotizmas [pranc. patriotisme < gr. patria — tėvynė], tėvynės meilė, atsidavimas savo tautai. patristika [lot. patristica < pater (kilm. patris), gr. patēr (kilm. patros) — tėvas], II—VIII a. krikščionių bažnyčios tėvų (Tertuliano, Klemenso Aleksandriečio, Origeno, Grigaliaus Nazianziečio, Augustino) teologija, suformulavusi pagrindines krikščionybės doktrinas. patrològija [gr. patēr (kilm. patros) — tėvas + ↗ …logija], krikščionių teologijos skyrius, tiriantis bažn. tėvų gyvenimą ir raštus; tų raštų rinkiniai. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 3 | 
Naujausi komentarai