|
-> pãtronas1 [lot. patronus — gynėjas, globėjas]: 1. kilmingas sen. Romos pilietis, globojęs nuo jo priklausomus neturtingus piliečius — ↗ klientus (1) ir atleistinius vergus, gynęs juos teisme; 2. kapit. šalių įmonės savininkas; 3*. globėjas, užtarėjas, gynėjas.
patrònas2 [vok. Patrone < pranc. patron], laikančioji, jungiančioji detalė: 1. tekinimo ir gręžimo staklių įtaisas apdirbamai detalei arba įrankiui tvirtinti; 2. šovinys — šaunamojo ginklo šaudmuo: gilzės, parako užtaiso, kapsulės, kulkos (sviedinio) junginys; 3. įtaisas el. lempai įsukti ir prijungti prie el. tinklo; 4. aprangos detalių brėžinys, pagal kurį sukerpami audiniai arba odos.
patronãtas [lot. patronatus < patronus — gynėjas, globėjas]: 1. sen. Romos nepilnateisių arba neturtingų piliečių, ↗ klientų (1) globa, kuri rėmėsi globojamųjų priklausomybe nuo turtingų ir įtakingų piliečių ↗ patronų1 (1); 2. globa; 3. TSRS — vaikų našlaičių, likusių be tėvų vaikų laikinas auklėjimas kt. šeimose, gaunančiose tam reikalui materialinę paramą iš valstybės.
patronãžas [pranc. patronage — globa], sveikatos apsaugos forma — med. globos reikalingų žmonių lankymas, priežiūra namuose, pvz., nėščių moterų Δ, kūdikių Δ, psichinių ligonių Δ.
-> patronèsė [pranc. patronesse], burž. visuomenėje — neturtingųjų globėja, labdarė.
patronimas [gr. patrōnymia], lingv. tėvavardis.
patronimija [gr. patrōnymios — turintis tėvo vardą]: 1. pirmykštės bendruomeninės santvarkos patriarchato laikotarpio giminingų šeimų bendrija, kurią siejo bendra teritorija, bendras vardas, ūkiniai, visuomeniniai, religiniai ryšiai; 2. pavardės suteikimas pagal tėvo linijos protėvius.
patronúoti [↗ patronas1], būti globėju, prižiūrėti, globoti.
patrùlis [pranc. patrouille]: 1. nedidelis dalinys, saugantis tam tikrą sausumos ar vandens plotą arba erdvę, apeidamas (apvažiuodamas, apskrisdamas, apiplaukdamas) juos nustatytu maršrutu; 2. patruliuojančio dalinio karys.
-> patuà [pranc. patois], vietinė pranc. kalbos tarmė.
|
|
Naujausi komentarai