Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Patronas

pãtronas1 [lot. patronus — gynėjas, globėjas]: 1. kilmingas sen. Romos pilietis, globojęs nuo jo priklausomus neturtingus piliečius — ↗ klientus (1) ir atleistinius vergus, gynęs juos teisme; 2. kapit. šalių įmonės savininkas; 3*. globėjas, užtarėjas, gynėjas.

Patronas

patrònas2 [vok. Patrone < pranc. patron], laikančioji, jungiančioji detalė: 1. tekinimo ir gręžimo staklių įtaisas apdirbamai detalei arba įrankiui tvirtinti; 2. šovinys — šaunamojo ginklo šaudmuo: gilzės, parako užtaiso, kapsulės, kulkos (sviedinio) junginys; 3. įtaisas el. lempai įsukti ir prijungti prie el. tinklo; 4. aprangos detalių brėžinys, pagal kurį sukerpami audiniai arba odos.

Patronatas

patronãtas [lot. patronatus < patronus — gynėjas, globėjas]: 1. sen. Romos nepilnateisių arba neturtingų piliečių, ↗ klientų (1) globa, kuri rėmėsi globojamųjų priklausomybe nuo turtingų ir įtakingų piliečių ↗ patronų1 (1); 2. globa; 3. TSRS — vaikų našlaičių, likusių be tėvų vaikų laikinas auklėjimas kt. šeimose, gaunančiose tam reikalui materialinę paramą iš valstybės.

Patronažas

patronãžas [pranc. patronage — globa], sveikatos apsaugos forma — med. globos reikalingų žmonių lankymas, priežiūra namuose, pvz., nėščių moterų Δ, kūdikių Δ, psichinių ligonių Δ.

Patronesė

patronèsė [pranc. patronesse], burž. visuomenėje — neturtingųjų globėja, labdarė.

Patronimas

patronimas [gr. patrōnymia], lingv. tėvavardis.

Patronimija

patronimija [gr. patrōnymios — turintis tėvo vardą]: 1. pirmykštės bendruomeninės santvarkos patriarchato laikotarpio giminingų šeimų bendrija, kurią siejo bendra teritorija, bendras vardas, ūkiniai, visuomeniniai, religiniai ryšiai; 2. pavardės suteikimas pagal tėvo linijos protėvius.

Patronuoti

patronúoti [↗ patronas1], būti globėju, prižiūrėti, globoti.

Patrulis

patrùlis [pranc. patrouille]: 1. nedidelis dalinys, saugantis tam tikrą sausumos ar vandens plotą arba erdvę, apeidamas (apvažiuodamas, apskrisdamas, apiplaukdamas) juos nustatytu maršrutu; 2. patruliuojančio dalinio karys.

Patua

patuà [pranc. patois], vietinė pranc. kalbos tarmė.