paulinai, vienuolių atsiskyrėlių ordinas, įkurtas XIII a. viduryje Vengrijoje; pasivadino pagal Antiochijos vyskupo Pauliaus (III a.) vardą.
|
||||
|
paundãlis [angl. poundal], pdl, angliškosios vienetų sistemos jėgos vienetas; 1 pdl = 0,138 255 N (niutono). páuperis [lot. pauper — neturtingas], žmogus, neturintis iš ko gyventi, skurdžius. pauperizãcija, masinis darbo žmonių skurdimas, virtimas pauperiais. pauperizmas [↗ pauperis], masinis darbo žmonių skurdas, būdingas išnaudotojiškoms visuomenėms. páuzė [lot. pausa < gr. pausis — sustojimas, nutraukimas], pertrauka, stabtelėjimas, paliova: 1. vieno arba kelių (kai kada ir visų) muz. kūrinio balsų skambėjimo pertrauka, dažn. autoriaus numatytos ritminės vertės; 2. ženklas, rodantis muz. kūrinio kurio nors balso skambėjimo pertrauką; 3. kalbos srauto laikinas nutrūkimas, stabtelėjimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | pavanà [it.], sen. šokis; lėto tempo, šokama poromis; manoma, kad atsirado Ispanijoje XVI a. pr. kaip liaudies šokis. paviãnai [vok. Pavian], šunbeždžionės Papio; gyvena Afrikoje į p. nuo Sacharos. paviljònas [pranc. pavillon < lot. papilio (kilm. papilionis) — peteliškė; palapinė]: 1. reprezentacinių rūmų dalis (šoninis priestatas) su atskiru stogu, įėjimu; 2. nedidelis altanos pavidalo sodų ir parkų architektūros statinys; 3. lengvų konstrukcijų, dažn. vienaaukštis, pastatas. pãžas [pranc. page < it. paggio]: 1. V. Europoje vid. amžiais — bajoraitis, tarnavęs didikui arba karaliui; 2. V. Europoje ir Rusijoje feodalizmo laikais — karaliaus arba caro rūmų pareigūnas; 3. Rusijoje feodalizmo laikais — pažų korpuso (privilegijuotų luomų berniukų karo mokyklos) auklėtinis. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai