Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pazigrafija

pazigrãfija [gr. pas — kiekvienas + ↗ …grafija], su kalba nesusijęs tarptautinis raštas, reiškiantis sąvokas tam tikrais ženklais (ideogramomis), simboliais.

Peanas

peãnas [gr. paiēōn, paian — gelbėtojas]: 1. sen. graikų padėkos giesmė dievams kokio nors svarbaus įvykio proga; 2. iškilminga pergalės giesmė.

Pebrina

pebrinà [pranc. pébrine], šilkaverpių užkrečiamoji liga — suaugę šilkaverpiai ir vikšrai apsitraukia dėmėmis.

Pedagogas

pedagògas [gr. paidagōgos — vergas, lydintis šeimininko vaikus į mokyklą; auklėtojas]: 1. įv. mokyklų ir priešmokyklinių įstaigų auklėtojas, mokytojas, dėstytojas; 2. pedagogikos specialistas.

Pedagogija

pedagògija [gr. paidagōgia], jaunosios kartos auklėjimas ir mokymas.

Pedagogika

pedagògika [gr. paidagōgikē (technē) — auklėjimo menas], kryptingo ir sistemingo žmogaus auklėjimo (ugdymo) mokslas, tiriantis auklėjimo tikslus, uždavinius ir dėsningumus, mokymo turinį, procesą, principus, metodus.

Pedagogiškas

pedagògiškas, atitinkantis ped. taisykles, reikalavimus.

Pedagogiumas

pedagògiumas [lot. paedagogium < gr. paidagōgeion — mokykla]: 1. sen. Romos vergvaldžio namo dalis, kur buvo mokomi vergai; 2. vid. amžių mokykla, rengusi stojančiuosius į universitetą; 3. VFR ir kai kuriose kt. šalyse — pradinės mokyklos mokytojų rengimo mokykla.

Pedalas

pedãlas [pranc. pédale < lot. pes (kilm. pedis) — koja], staklių, transporto priemonių, muz. instrumentų ir kt. techn. įrenginių koja minamas svertas, sujungtas su varomaisiais, valdomaisiais, reguliuojamaisiais mechanizmais; pamina.

Pedantas

pedántas [it. pedante — mokytojas, pedagogas]: 1. pernelyg tikslus, smulkmeniškai tvarkingas žmogus, kuris atkakliai laikosi formalios, išorinės tvarkos, dažnai nesigilindamas į dalyko esmę; 2*. formalistas.