palãco [it. palazzo], reprezentaciniai Italijos didikų rūmai.
|
||||
palãco [it. palazzo], reprezentaciniai Italijos didikų rūmai. Palãdė (gr. Pallas, kilm. Pallados), vienas deivės Atėnės epitetų. paladianizmas [pagal it. architekto A. Paladijaus (Palladio) pavardę], XVII—XVIII a. Europos šalių architektūros kryptis; klasicizmo atmaina; būdinga taisyklingos formos, orderinės sistemos elementai, ansambliškumas. paladinas [pranc. paladin < lot. palatinus — rūmininkas]: 1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus palydos riteris; vėliau — šaunus riteris, ištikimas karaliui arba damai; 2*. ištikimas riteris; asmeniui arba idėjai ištikimas žmogus. palãdis [↗ Paladė], chem. elementas Pd, atom. Nr. 46; metalas. palãdiumas [lot. Palladium < gr. Palladion]: 1. sen. graikų ginkluotos dievybės (dažn. Atėnės Paladės) statula, tariamai sergėjusi miesto saugumą; 2*. apsauga, tvirtovė. palafitai [it. palafitta < palo — strypas + fitto — įkaltas], priešistorinių laikų pastatai ant kalstų, dažn. virš vandens; vartoti daugiausia gynybos reikalams. palamedėjos, žąsiniai paukščiai Anhimidae; gyvena P. Amerikoje pelkių ir vandens baseinų pakraščiuose, miškuose. palankinas [portug. palanąuim < skr.], dengti neštuvai; vart. kai kuriose Rytų šalyse kaip susisiekimo priemonė. palasitas [pagal rusų gamtininko P. Palo (Pallas) pavardę], geležinis akmeninis meteoritas, pagrindinėje geležies masėje turintis olivino. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai