Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pelamidė

pelamidė [lot. pelamis (kilm. pelamidis) — tunas], skumbrinė žuvis Sarda; gyvena vidutinių platumų, subtropinių ir tropinių juostų jūrose; verslinė.

Pelargonija

pelargònija [gr. palergos — gandras; vaisius primena gandro snapą], daugiametė žolė arba puskrūmis Pelargonium; paplitusi daugiausia Afrikoje; daugelis rūšių auginamos kaip gėlės, eterinio aliejaus augalai.

Pelatas

pelãtas [gr. pelatēs], sen. Atikoje — beturtis žemės nuomininkas.

Pele-mele

pêle-mêle [sk. pel mel; pranc.], mišinys, kratinys.

Peledė

pelẽdė, lašišinė žuvis Coregonus peled; gyvena Arkties vandenyno baseino upėse ir ežeruose nuo Mezenės vakaruose iki Kolymos rytuose; verslinė.

Pelengas

pèlengas [lot. peiling], kryptis nuo stebėtojo į žemės arba dangaus orientyrą; matuojama horizontaliu kampu tarp dienovidinio plokštumos, einančios per stebėtoją ir orientyrą (horizontalusis Δ), ir vertikaliu kampu tarp horizonto plokštumos ir vizyro ašies (vertikalusis Δ).

Pelengatorius

pelengãtorius, prietaisas krypčiai (pelengui) į žemės, dangaus orientyrus arba į radijo bangų šaltinį nustatyti.

Pelenguoti

pelengúoti, nustatyti kryptį į kurį nors objektą optiniais, radiotechniniais, akustiniais ir kt. būdais.

Pelerina

pelerinà [pranc. pèlerine < lot. pelegrinus — klajūnas], trumpas, platus apsiautalas ant pečių, dažnai nesiekiantis juosmens.

Pelika

pelikà [gr. pēlike — didelis, išaugęs], sen. graikų indas su žema kojele, pamažu siaurėjančiu kaklu, dviem vertikaliomis ąsomis; amforos atmaina.