Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pensas

peñsas [angl. pence (dgs. )< penny — penis]: 1. sen. Anglijos ir D. Britanijos sidabrinė, nuo XVIII a. varinė, o nuo 1860 bronzinė moneta; 2. D. Britanijos piniginio vieneto svaro sterlingų šimtoji dalis (iki 1971 svaro sterlingų).

Pensija

peñsija [lot. pensio — apmokėjimas, išmoka], reguliariai mokamos pragyvenimo lėšos pasenusiems arba atidirbusiems įstatymo nustatytą laiką žmonėms, invalidams, šeimos nariams, netekusiems maitintojo.

Pensininkas

peñsininkas, asmuo, gaunantis pensiją.

Pensionas

pensiònas [pranc. pension < lot. pensio — mokestis]: 1. uždara privati arba valstybinė mokymo ir auklėjimo įstaiga, kurioje auklėtiniai gyvena ir yra išlaikomi; 2. poilsio įstaiga, kurioje gyventojai gauna nakvynę ir maistą; 3. užs. šalyse — nedidelis privatus viešbutis, kurio gyventojai gauna ir maistą.

Pensionatas

pensionãtas [pranc. pensionnat] ↗ pensionas.

Pensionininkas

pensiònininkas: 1. moksleivis, gyvenantis pensione ir gaunantis visą išlaikymą; 2. pensiono (viešbučio, poilsio įstaigos) gyventojas.

Pensnė

pensne [pranc. pince-nez < pincer — sugnybti + nez — nosis], korekciniai akiniai, kurių rėmeliai neturi ienelių; ant nosies laikosi sugnybiančiomis spyruoklėmis.

Penta

penta… [gr. pente — penki], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors yra sudaryta iš 5 dalių.

Pentachordas

pentachòrdas [↗ penta… + gr. chordē — styga], bet kurios muz. dermės 5 laipsnių garsaeilis, išdėstytas gamos pavidalu; gali būti sudarytas bet kurio dermės laipsnio.

Pentaedras

pentaèdras [↗ penta… + gr. hedra — pagrindas, paviršius, šonas], daugiasienis, kurį riboja 5 plokštumos; penkiasienis.