pentaeritritas [↗ penta… + ↗ eritritas], org. junginys C(CH2OH)4; tetrahidroksilinis alkoholis.
|
||||
pentaeritritas [↗ penta… + ↗ eritritas], org. junginys C(CH2OH)4; tetrahidroksilinis alkoholis. pentaftãliai, sintetinės dervos, gaminamos iš pentaeritrito ir ftalio rūgšties anhidrido; alkidinių dervų rūšis. Pentagònas [gr. pentagōnon — penkiakampis], JAV gynybos ministerijos penkiakampio formos pastatas; JAV gynybos ministerija. pentagònas [gr. pentagōnon], penkiakampis. pentagòninis [gr. pentagōnon], penkiakampis. pentagramà [gr. pentagrammon]: 1. penkiakampis, prie kurio kraštinių nubrėžti lygiakraščiai trikampiai; penkiakampė žvaigždė; 2. vid. amžiais — magiškas ženklas, kuris buvo vaizduojamas amuletuose. pentagridas [angl. pentagrid < ↗ penta… + grid — tinklelis], elektroninė lempa, kitaip ↗ heptodas. pentakosiomedimnai [gr. pentakosiomedimnoi < pentakosioi — penki šimtai + medimnos — javų saikas], sen. Atikoje — po Solono reformos (VI a. pr. m. e.) pirmoji (turtingiausioji) piliečių grupė. pentãmetras [gr. pentametros — penkiapėdis], antikinės eilėdaros metras — 5 pėdų, bet 6 iktų daktilinė eilutė, cezūros dalijama į 2 lygias dalis. pentãnas [gr. pente — penki], org. junginys C5H12; sotusis angliavandenilis; skystis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai