palatà [lot. palatium — rūmai], ligoninės patalpa, kur laikomi ligoniai.
|
||||
|
palatãlinis [lot. palatalis — gomurinis], lingv. Δ garsas — garsas, kurio pagr. artikuliacijai būdinga liežuvio vidurio pakėlimas prie kietojo gomurio, pvz., „j”.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Agronomijos terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | palatalizãcija [pranc. palatalisation < lot. palatum — gomurys], priebalsių tarimas, papildomai pakeliant liežuvio vidurį — tada susiaurėja burnos ertmė, ir garsas įgauna minkštą atspalvį; minkštinimas. palatalizúotas, lingv. paveiktas palatalizacijos, suminkštintas. palatinas [lot. palatinus — rūmininkas, dvariškis]: 1. Bizantijoje — garbės gvardijos kareivis, sargybinis; 2. Vengrijoje vid. amžiais — iš įžymių bajorų renkamas vicekaralius; 3. Lenkijoje vid. amžiais — bendras didikų (vietininko, kunigaikščio padėjėjo, aukšto karvedžio) pavadinimas. palatogrãfija [lot. palatum — gomurys + ↗ …grafija], eksperimentinėje fonetikoje — garsų artikuliacijos tyrimo metodas. palatogramà [palatum + ↗ …grama], schematiškas kietojo gomurio ir vidinio viršutinių dantų kontūro piešinys su pažymėtais liežuvio lietimosi pėdsakais, likusiais po kurio nors garso tarimo. Paleárktika, Holarktinės zoogeografinės srities r. dalis, kartais laikoma savarankiška sritimi; apima Europą, Aziją (be Indijos ir Indokinijos) ir Š. Afriką. paleo… [gr. palaios — senovinis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su senove. paleoántropai [↗ paleo… + gr. anthrōpos — žmogus], iškastiniai žmonės (neandertaliečiai), gyvenę prieš 300—50 tūkstančių metų; pitekantropų palikuonys; pirmykščiai žmonės. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai