pentaploidas [↗ penta… + ↗ haploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra penkiagubas chromosomų skaičius.
|
||||
pentaploidas [↗ penta… + ↗ haploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra penkiagubas chromosomų skaičius. pentaprizmė [↗ penta… + ↗ prizmė], penkiakampė prizmė, pakeičianti šviesos spindulių kryptį 90°. pentárchija [↗ penta… + gr. archē — aukščiausioji valdžia], penkių valstybių — D. Britanijos, Prancūzijos, Prūsijos, Austrijos ir Rusijos iškilimas po Vienos kongreso (1815), jų didelė įtaka Europos polit. gyvenimui. pentàstilis [↗ penta… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 5 kolonomis pagr. fasade. pentatèuchas [↗ penta… + gr. teuchos — įrankis, indas]: 1. penkiaknygė — pirmosios penkios Senojo testamento knygos; Tora; 2. penkių knygų veikalas. pentatlònas [gr. pentathlon < pente + athlon — varžybos]: 1. sen. Graikijoje — klasikinė sprt. penkiakovė: šuolis į tolį, bėgimas, disko, ieties metimas ir pabaigoje — dviejų geriausiųjų imtynės; 2. šiuolaikinė penkiakovė: jojimas su kliūtimis, fechtavimas špagomis, šaudymas iš pistoleto, plaukimas, bėgimo krosas. pentatònika [↗ penta… + ↗ tonika], muz. sistema, pagrįsta 5 įv. aukščio garsais. pentlanditas [pagal Airijos gamtininko Dž. Pentlendo (Pentland) pavardę], mineralas, geltonas (bronzos spalvos) geležies ir nikelio sulfidas (Fe, Ni)9S8; nikelio rūda. pentòdas [↗ penta… +↗ (elektr)odas], elektroninė stiprinimo ir el. virpesių generavimo lempa su 5 elektrodais — anodu, katodu ir 3 tinkleliais. pentòzės [gr. pente — penki], org. junginiai C5H10O5; angliavandeniai (monosacharidai); kai kurios Δ, pvz., arabinozė, ribozė, paplitusios gamtoje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai