Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pentaploidas

pentaploidas [↗ penta… + ↗ haploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra penkiagubas chromosomų skaičius.

Pentaprizmė

pentaprizmė [↗ penta… + ↗ prizmė], penkiakampė prizmė, pakeičianti šviesos spindulių kryptį 90°.

Pentarchija

pentárchija [↗ penta… + gr. archē — aukščiausioji valdžia], penkių valstybių — D. Britanijos, Prancūzijos, Prūsijos, Austrijos ir Rusijos iškilimas po Vienos kongreso (1815), jų didelė įtaka Europos polit. gyvenimui.

Pentastilis

pentàstilis [↗ penta… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 5 kolonomis pagr. fasade.

Pentateuchas

pentatèuchas [↗ penta… + gr. teuchos — įrankis, indas]: 1. penkiaknygė — pirmosios penkios Senojo testamento knygos; Tora; 2. penkių knygų veikalas.

Pentatlonas

pentatlònas [gr. pentathlon < pente + athlon — varžybos]: 1. sen. Graikijoje — klasikinė sprt. penkiakovė: šuolis į tolį, bėgimas, disko, ieties metimas ir pabaigoje — dviejų geriausiųjų imtynės; 2. šiuolaikinė penkiakovė: jojimas su kliūtimis, fechtavimas špagomis, šaudymas iš pistoleto, plaukimas, bėgimo krosas.

Pentatonika

pentatònika [↗ penta… + ↗ tonika], muz. sistema, pagrįsta 5 įv. aukščio garsais.

Pentlanditas

pentlanditas [pagal Airijos gamtininko Dž. Pentlendo (Pentland) pavardę], mineralas, geltonas (bronzos spalvos) geležies ir nikelio sulfidas (Fe, Ni)9S8; nikelio rūda.

Pentodas

pentòdas [↗ penta… +↗ (elektr)odas], elektroninė stiprinimo ir el. virpesių generavimo lempa su 5 elektrodais — anodu, katodu ir 3 tinkleliais.

Pentozės

pentòzės [gr. pente — penki], org. junginiai C5H10O5; angliavandeniai (monosacharidai); kai kurios Δ, pvz., arabinozė, ribozė, paplitusios gamtoje.