pénula [lot. paenula], sen. Romoje — viršutinis kelionės apsiaustas, panašus į peleriną, dažnai su gobtuvu.
|
||||
|
penumbrà [lot. pusšešėlis], astr. pusiau tamsi sritis (ratas) apie tamsią Saulės dėmės centr. dalį (umbrą).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Astronomijos terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 8 |  Nėra komentarų | peònas1[gr. paiōn]: 1. antikinės eilėdaros keturskiemenė pėda, kurios 1 skiemuo ilgas, kiti 3 trumpi; 2. silabotoninės eilėdaros keturskiemenis ritminis vienetas, kurio 1 skiemuo kirčiuotas, kiti 3 nekirčiuoti. peònas2 [isp. peón, portug. peão < lot. pedo (kilm. pedonis) — pėstininkas], kolonijinių arba priklausomų Afrikos, Lotynų Amerikos šalių valstietis, ž. ū. darbininkas, labai įsiskolinęs dvarininkui arba įmonininkui; gali būti labai išnaudojamas. peonãžas, ↗ peonų2 feodalinio išnaudojimo forma; pavergiamosios skolinės vergijos sistema; pakitęs Δ yra išlikęs Lot. Amerikoje (ypač Meksikoje), JAV pietuose, kai kuriose Azijos ir Pusiaujo Afrikos šalyse. pèplumas, pèplas [lot. peplum < gr. peplos], senovės romėnių ir graikių ilgas viršutinis drabužis, be rankovių, susegtas per pečius. pepsikòla [angl. Pepsi-Cola], tonizuojantis bealkoholis anglies dioksido prisotintas gėrimas, gaminamas iš kolamedžio vaisių ekstrakto. pepsinas [gr. pepsis — virškinimas], skrandžio sulčių fermentas, rūgščioje terpėje skaidantis baltymus iki peptonų; atsparus rūgštims. peptidai [↗ peptonas], org. junginiai, kurių molekulėje aminorūgščių likučiai susijungę peptidinėmis jungtimis; bespalviai; Δ yra, pvz., kai kurie antibiotikai, hormonai, toksinai. peptidãzė, fermentas, katalizuojantis aminorūgščių atskilimą nuo baltymų ir peptidų molekulių. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai