perfèkcija [lot. perfectio], tobulybė, aukščiausias laipsnis.
|
||||
perfèkcija [lot. perfectio], tobulybė, aukščiausias laipsnis. perfekcionizmas [lot. perfectio (kilm. perfectionis) — tobulybė], tobulybės siekimas. perfèktas [lot. perfectum — atliktas, tobulas], gr., lot., skr. ir kai kurių kt. kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas baigėsi praeityje, o jo rezultatas trunka dabartyje; liet. kalboje ~ą atitinka esamasis atliktinis laikas, pvz., „esu pirkęs”. perforãcija [lot. perforatio — pragręžimas], skylių, angų pradūrimas, pramušimas, atsivėrimas: 1. skylučių pramušimas spec. įtaisais — perforatoriais — popieriuje, fot. filme, kino juostoje; pačios pramuštos skylutės, jų sistema, pvz., informacijos įrašymo juostose, kortose; 2. ksb. skylių pramušimas gręžinio apsauginiuose vamzdžiuose, kad į gręžinį daugiau pritekėtų vandens, naftos arba dujų; 3. med. prakiurimas, pvz., skrandžio opos Δ, pradūrimas, pvz., gimdos sienos Δ. perforãtorius [lot. perforator — pradūrėjas]: 1. įtaisas skylutėms, skylučių sistemai pramušti popieriuje, kino juostoje ir pan.; 2. ksb. špurų gręžimo mašina; 3. med. įrankis vaisiaus galvutei perforuoti. perforúoti, pramušti skylutes perforatoriais juostoje, perforacinėje kortoje, filme, diagraminiame popieriuje, bloknote. perfrazúoti: 1. vartoti perifrazę; asmenvardį, daikto ar reiškinio pavadinimą pakeisti kitais nusakomaisiais, dažnai vaizdingais, žodžiais, pvz., „patraukė į savo būstą” vietoj „nuėjo namo”; 2. pakeisti (dažnai juokų dėlei) paplitusį posakį, frazę kitai minčiai išreikšti. perfùzija [lot. perfusio — perliejimas], fiziol. tirpalo, kraujo, jo pakaitalo arba kt. skysčio leidimas organo, kūno dalies arba viso organizmo kraujagyslėmis. pergameñt‖as [vok. Pergament; pagal M. Azijos miesto Pergamo (gr. Pergamos) pavadinimą]: 1. tam tikru būdu apdorota žalia oda; vart. audimo staklių detalėms, pavarų diržams, muz. instrumentams (būgnams); iki popieriaus paplitimo (XIII a.) ant ~o buvo rašoma; 2. pergamente parašytas dokumentas, tekstas. pergaminas: 1. plonas tvirtas popierius natūraliai popieriaus kalkei gaminti; 2. ruloninė stogų dangos medžiaga iš statybinio kartono, įmirkyto karštu bitumu. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai