Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pergolė

pergòlė [it. pergola < lot. pergula — altana], apželdinta parko ar sodo pavėsinė su kolonomis arba stulpais, ažūriniu (grotų pavidalo) stogu arba skersinių sijų perdanga.

Perhidrolis

perhidròlis [lot. per — per + gr. hydōr — vanduo + lot. oleum — aliejus], 27,5—31% vandenilio peroksido tirpalas vandenyje.

Peri

peri… [gr. aplinkui, prie, šalia, apie], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors yra šalia, prie ko nors, aplink ką nors.

Periaktos

periãktos [gr. periaktos — pasukamas aplinkui], sen. graikų teatre — trišonių sukamų prizmių pavidalo dekoracijos.

Perialgija

periálgija [↗ peri… + gr. algos — skausmas]. kūno skausmai.

Periapsis

periãpsis [↗ peri… + ↗ apsidė] ↗ pericentras.

Periastras

periãstras [↗ peri… + gr. astron — žvaigždė], dvinarės žvaigždės kiekvieno komponento orbitos taškas, mažiausiai nutolęs nuo bendro jų inercijos centro.

Pericentras

periceñtras [↗ peri… + ↗ centras], elipsinės orbitos aplink kosm. kūną taškas, pvz., perigėjus, perihelis, mažiausiai nutolęs nuo to kūno centro.

Periciklas

periciklas [↗ peri… + gr. kyklos — apskritimas], augalų stiebo ir šaknies centrinio veleno ląstelių sluoksnis, iš kurio išauga nauji šoniniai organai.

Pericikloidė

periciklòidė [↗ peri… + ↗ cikloidė], tokia epicikloidė, kai riedančiojo apskritimo spindulys yra dėsnis už nejudančio apskritimo spindulį.