Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Periderma

peridèrma [↗ peri… + gr. derma — oda, žievė], daugiamečių augalų antrinės kilmės dengiamųjų audinių grupė, ilgainiui pakeičianti epidermį.

Peridinis

peridinis [gr. peridineō — suku aplink], vienaląstis rutuliškas šarvadumblis Peridinium; paplitęs daugiausia jūrose; ląstelių sienelės susideda iš celiuliozinių skydų.

Peridis

peridis [gr. pēridion — krepšelis]: 1. gleiviagrybių vaisiakūnio luobelė; 2. kai kurių aukšliagrybių ir papėdgrybių uždaro vaisiakūnio išorinė sienelė; 3. rūdėčių eilės grybų sporifikacijos organo ecidės sienelė.

Peridotas

peridòtas [pranc. péridot] ↗ olivinas.

Peridotitas

peridotitas [pranc. péridotite], magminė ultrabazinė tamsiai žalia uoliena, susidariusi daugiausia iš olivino ir piroksenų.

Periduodenitas

periduodenitas [↗ peri… + lot. duodenum — dvylikapirštė žarna], dvylikapirštės žarnos serozinio dangalo ir aplinkinių audinių uždegimas.

Periekas

perièkas ↗ perioikas.

Periferija

perifèrija [gr. periphereia — apskritimas]: 1. ko nors pakraštys, išorinė dalis (kaip priešprieša centrui); vietovės, nutolusios nuo sostinės arba kito didelio, svarbaus miesto; 2. lingv. kalbos žodžių dalis, naud. specifinėse bendravimo sferose, pvz., jaustukai, garsų pamėgdžiojimai.

Periferinis

perifèrinis: 1. esantis periferijoje, pakraštinis, nutolęs nuo centro; 2*. šalutinis, antraeilis, mažareikšmis.

Perifrazė

perifrãzė [gr. periphrasis < peri — apie, aplink + phrazō — kalbu], žodžių junginys (dažnai vaizdingas), kuriuo pakeičiamas tikrasis kario nors asmens vardas, daikto ar reiškinio pavadinimas, pvz., „mokslinio socializmo teorijos kūrėjas” vietoj K. Marksas.