paleoantropològija [↗ paleo… + ↗ antropologija], mokslas, tiriantis iškastinių žmonių griaučių liekanas.
|
||||
paleoantropològija [↗ paleo… + ↗ antropologija], mokslas, tiriantis iškastinių žmonių griaučių liekanas. paleobiològija [↗ paleo… + ↗ biologija], mokslas, tiriantis iškastinių organizmų kūno sandaros ir jų funkcijų bei gyvensenos sąsają. paleobotãnika [↗ paleo… + ↗ botanika], mokslas apie iškastinius augalus, įv. geol. periodų augalų pasiskirstymo Žemėje dėsnius. paleocènas [↗ paleo… + gr. kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo I epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius. Paleogėja, zoogeografinė erdvė, apimanti Palearktinę, Etiopinę, Indijos-Malajų ir Australijos zoogeografinės sritis. paleogènas [↗ paleo… + ↗ …genas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros I periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. paleogeogrãfija [↗ paleo… + ↗ geografija], mokslas, tiriantis Žemės geol. praeities geogr. sąlygas. paleogrãfija [↗ paleo… + ↗ …grafija], pagalbinė ist. disciplina, tirianti senovinius rankraščius (ppr. jų išvaizdą, šrifto rūšis, rašymo priemones). paleolitas [↗ paleo… + ↗ …litas], senasis akmens amžius; seniausias žmonijos istorijos laikotarpis (iki XII—VIII tūkstantmečio pr. m. e.). paleològija [↗ paleo… + ↗ …logija], mokslas apie senovę ir senovės materialinės kultūros paminklus. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai