pinakotekà [gr. pinax (kilm. pinakos) — paveikslas + thēkē — saugykla]: 1. sen. graikų ir romėnų patalpa dailės kūriniams saugoti; 2. dailės muziejus; paveikslų galerija.
|
||||
pinakotekà [gr. pinax (kilm. pinakos) — paveikslas + thēkē — saugykla]: 1. sen. graikų ir romėnų patalpa dailės kūriniams saugoti; 2. dailės muziejus; paveikslų galerija. pinasà [pranc. pinasse], nedidelis prekybinis tristiebis laivas (XVII—XVIII a.). pinčas [angl. pinch — susiaurėjimas, suslėgimas], fiz. glaudos efektas — plazmos, kuria teka el. srovė, glaudimas srovės sukurtu magn. lauku. pinčefèktas [pinch + ↗ efektas] ↗ pintas. pinčeriai [vok. Pinscher], tarnybinių ir dekoratyvinių šunų veislių grupė: dobermanai, trumpaplaukiai, šiurkščiaplaukiai ir nykštukiniai Δ. pincètas [pranc. pincette — žnyplelės], med. nedidelės spyruokliuojančios žnyplės; vart. smulkiems daiktams suimti. pincgáu, mėsinių pieninių galvijų veislė, išvesta Austrijos Alpėse, Pincgau (Pinzgau) aukštumoje. pincirúoti [vok. pinzieren — nugnybti galą]: 1. patrumpinti šoninius skiepelio ūglius; 2. nuskabyti daržovių šoninius ūglius. pingpòngas [angl. ping-pong], psn. stalo tenisas. pingvinas [pranc. pingouin < lot. pinguis — riebus, nutukęs], Pietų pusrutulio poliarinių sričių jūrų pakrančių paukštis; sparnai virtę plaukmenimis, kojos trumpos. pinija [lot. pinus — pušis], italinė pušis — spygliuotis medis Pinus pinea; auga Viduržemio j. pajūrio šalyse ir M. Azijoje; sėklos valgomos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai