Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pinakoteka

pinakotekà [gr. pinax (kilm. pinakos) — paveikslas + thēkē — saugykla]: 1. sen. graikų ir romėnų patalpa dailės kūriniams saugoti; 2. dailės muziejus; paveikslų galerija.

Pinasa

pinasà [pranc. pinasse], nedidelis prekybinis tristiebis laivas (XVII—XVIII a.).

Pinčas

pinčas [angl. pinch — susiaurėjimas, suslėgimas], fiz. glaudos efektas — plazmos, kuria teka el. srovė, glaudimas srovės sukurtu magn. lauku.

Pinčefektas

pinčefèktas [pinch + ↗ efektas] ↗ pintas.

Pinčeriai

pinčeriai [vok. Pinscher], tarnybinių ir dekoratyvinių šunų veislių grupė: dobermanai, trumpaplaukiai, šiurkščiaplaukiai ir nykštukiniai Δ.

Pincetas

pincètas [pranc. pincette — žnyplelės], med. nedidelės spyruokliuojančios žnyplės; vart. smulkiems daiktams suimti.

Pincgau

pincgáu, mėsinių pieninių galvijų veislė, išvesta Austrijos Alpėse, Pincgau (Pinzgau) aukštumoje. pincirúoti [vok. pinzieren — nugnybti galą]: 1. patrumpinti šoninius skiepelio ūglius; 2. nuskabyti daržovių šoninius ūglius.

Pingpongas

pingpòngas [angl. ping-pong], psn. stalo tenisas.

Pingvinas

pingvinas [pranc. pingouin < lot. pinguis — riebus, nutukęs], Pietų pusrutulio poliarinių sričių jūrų pakrančių paukštis; sparnai virtę plaukmenimis, kojos trumpos.

Pinija

pinija [lot. pinus — pušis], italinė pušis — spygliuotis medis Pinus pinea; auga Viduržemio j. pajūrio šalyse ir M. Azijoje; sėklos valgomos.