Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pinkas

pinkas [angl. pink — rožinė spalva], rožinės spalvos pigmentas, susidedantis iš alavo ir chromo oksidų.

Pinocitozė

pinocitòzė [gr. pinō — geriu, įsiurbiu + kytos — ląstelė], skysčių patekimas į ląstelę.

Pinolė

pinòlė [vok. Pinole], ašine kryptimi perstumiamas metalo pjovimo staklių įtaisas pjovimo įrankiui tvirtinti (frezavimo staklėse) arba apdirbamam ruošiniui laikyti (tekinimo staklėse).

Pinta

pinta [angl. pint]: 1. nesisteminis skysčių ir biralų tūrio vienetas; D. Britanijos Δ = galono = 0,568 610 l, JAV skysčio Δ = 0,473 176 l, biralų— 0,550 610 l; 2. Prancūzijos senovinis skysčio vienetas; prilygo maždaug 0,9 l.

Pinxit

pinxit [sk. pinksit; lot. nutapė, nupiešė], įrašas prieš dailininko asmenvardį arba inicialus paveiksle; dažnai vartojama ir santrumpa pinx.

Piobakteriozė

piobakteriòzė [gr. pyon — pūliai + ↗ bakterijos], infekcinė kiaulių, rečiau galvijų ir kailinių žvėrių liga; sukelia bakterija Bacterium pyogenes.

Piodermija

piodèrmija [pyon + gr. derma — oda], pūlinė liga.

Piogenija

piogènija [pyon + gr. genea — kilmė], pūlių susidarymas; pūliavimas.

Pionas

piònas [↗ pi + ↗ (mez)onas], nestabili elementarioji dalelė (Π+ _ Π- arba Π°), kurios sukinys lygus 0, o masė — apie 270 elektrono masių; lemia branduolines jėgas.

Pionierius

pioniẽrius [pranc. pionnier < sen. pranc. peonier — pėstininkas]: 1. kokios nors veiklos pradininkas; 2. inžinerijos kariuomenės karys; 3. TSRS — Visasąjunginės Lenino pionierių organizacijos (nuo 1926) ir kai kurių užsienio šalių vaikų demokratinių organizacijų narys.